Dešimtmetį su šlykščia smarve kovojančių klaipėdiečių žinia apie bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias piltas nevalytas nuotekas nė kiek nenustebino. Apie gamtai ir žmonėms daromą didžiulę žalą jie ne tik kalbėjo, bet ir pirštu rodė į konkrečius teršėjus. Tačiau pajūrio aplinkosaugininkai nieko „nematė“ ir nieko „negirdėjo“.
Per visą Lietuvą nuvilnijusi žinia, kad teisėsaugininkai kone už rankos nutvėrė ilgą laiką klaipėdiečius smarvėje gyventi vertusią ir jei ne milijonus, tai 100 tūkstančių tonų nevalytų nuotekų, kurios taršos normatyvus viršijo 130-150 kartų, specialiai įrengtu aplinkvamzdžiu į Kuršių marias leidusią bendrovę „Grigeo Klaipėda“, trečiadienį įgavo didėjantį pagreitį.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pradėjo neplaninį įmonės patikrinimą, siekiant išsiaiškinti galimai gamtai padarytą žalos mastą. Ikiteisminį tyrimą atliekantys prokurorai teigia, jog ji gali siekti ir dešimtis milijonų eurų. Specialistai ėmėsi tirti ir Kuršių mariose sužvejotą žuvį. Tyrimai atliekami dėl sunkiųjų metalų nustatymo. Bus tikrinama ir Grigiškėse veikianti „Grigeo“ gamykla.
Vakar „Grigeo Klaipėda“ pranešė, kad nevalytų nuotekų į Kuršių marias nebeleidžia. Jas pradėjo valyti „Klaipėdos vanduo“. Prokurorai įsitikinę, kad ši tarša nebuvo vienetinė, nes taip tyčia siekta išvengti išlaidų už nuotekų išvalymą. Mažiausiai 1,5 milijono eurų per metus. Tačiau popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis tikina, kad užfiksuotas vienkartinis atvejis, nes nevalytos nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl įvykusio gedimo, už kurį prisiimama visa atsakomybė.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tokius pasiteisinimus atvirai pavadino labai cinišku melu. Jo teigimu, gamtai padaryta žala gali siekti apie 60 milijonų eurų.
Asociacijos „Klaipėdos Marių bendruomenė“ vadovė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Ligita Girskienė su klaipėdiečių gyvenimą nuodijančia smarve kovoja jau apie dešimtmetį.
„Asmeniškai ją užuodžiau, kai 2010 metais persikrausčiau gyventi į pietinę uostamiesčio dalį. Nuo tada daugybė klaipėdiečių reikalavo spręsti smarvės problemą. Tačiau su mumis nei Klaipėdoje, nei Vilniuje niekas nesikalbėjo. Neišgirdo ir valstybinės institucijos. Paimtų kvapo mėginių tyrimai parodė, kad normos neviršijamos. Neva, tai tik kelių žmonių nepasitenkinimas. Bet nemanau, kad ir dabar kas nors labai pasikeis ir ši problema bus išspręsta. Vieną teršėją sučiupo, tačiau yra dar ir kitos smarvę skleidžiančios įmonės. Tarp jų ir Klaipėdos miesto savivaldybės valdomas „Klaipėdos vanduo“, - „Vakaro žinioms“ sakė L.Girskienė.
Jos teigimu, didžiausią atsakomybę dėl aplinkos teršimo turėtų prisiimti nieko „nematę“ ir „negirdėję“ aplinkosaugininkai.
„Klaipėdos aplinkosaugininkams turime labai daug priekaištų dėl jų darbo. Ne kartą rodėme akivaizdžius pažeidimus, o jie darė viską, kad tik nereikėtų rašyti privalomojo nurodymo stabdyti taršą. Jie susikompromitavo, atstovaudami verslo interesams. Taip yra ir su „Klaipėdos Grigeo“ vamzdžiu. Labai abejoju, kad aplinkosaugininkai nieko nežinojo. Juk jie derina taršos leidimus. Dar 2012 metais įmonei išduotas leidimas tris kartus didinti veiklą, o nuotekų kiekis nurodytas tas pat. Jau tada turėjo kilti klausimas, kur dingsta tos nuotekos.
Susitikimuose tiek aplinkosaugininkų, tiek bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovų klausėme, kokios kokybės vanduo išbėga į marias. Mus patikino, kad su tuo vamzdžiu viskas yra tvarkoje. Niekas nieko nedarė. Manau, kad privalu atlikti tarnybinius patikrinimus dėl aplinkosaugininkų atsakomybės. Jie galbūt sąmoningai viską slėpė“, - tikino L.Girskienė.
Ir Klaipėdos valdžios džiaugsmą dėl teisėsaugininkų pradėto tyrimo, L.Girskienė vadina paprasčiausiu veidmainiavimu.
„Kas jau kas, bet Klaipėdos valdžia tą tikrai turėjo žinoti. Žmonės atvirai kalba, kad taip teršalai į marias leidžiami jau seniai. Gal dabartinis mūsų meras nežinojo, bet jo patarėjas, buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas, tiesiog negalėjo nežinoti. Tuo būtų sunku patikėti“, - teigė L.Girskienė.
Šiandien aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos Vilniuje rengia piketą prie pagrindinės „Grigeo“ būstinės. Juo siekiama prisidėti vis garsiau viešojoje erdvėje skambančių raginimų ir kviesti vartotojus boikotuoti „Grigeo“ produkciją. Teisėsaugai pradėjus tyrimą sustabdyta ir prekyba „Grigeo“ akcijomis biržoje.
Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo patikrinimą, penktadienį lankysis įmonėje
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) ketvirtadienį oficialiai pradėjo neplaninį bendrovės „Grigeo Klaipėda“ patikrinimą, kurio metu sieks išsiaiškinti įmonės galimai gamtai padarytą žalos mastą.
„Formaliai neplaninis patikrinimas šiandien prasidėjo, o rytoj jau pareigūnai fiziškai bus įmonėje. Šiandien tokia pirma diena, kai susirenkame visą informaciją, leidimus, medžiagą, susijusią su įmone, o rytoj važiuojame į pačią įmonę“, – Eltai sakė AAD direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius.
Kaip kiek anksčiau informavo V. Gricius, paskutinį kartą planinį patikrinimą aplinkosaugininkai įmonėje atliko 2019 metų liepą.