Policijos partrenktas vyras kovos Strasbūrenuotraukos (10)

2020 sausio mėn. 09 d. 07:00:42 Perskaitė 3788

Teoriškai - prieš įstatymus Lietuvoje visi lygūs ir visiems galioja vienodos taisyklės. Praktiškai, sprendžiant Vadimo Morozo, kuris prieš porą metų važiuodamas dviračiu susidūrė su policijos automobiliu, pasakojimo, pareigūnai mūsų šalyje yra lygesni už kitus.

 

Keista avarija

Incidentas, per kurį V.Morozas išgyveno tik per stebuklą, įvyko 2018 metų rugpjūtį.

„Važiavau dviračiu Vakariniu aplinkkeliu. Pasirodė, kad išgirdau policijos automobilio sireną (vėliau paaiškėjo, kad pareigūnai ją įjungdavo tik retkarčiais - aut. past.). Kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, parodžiau ranka posūkį į dešinę ir ėmiau sukti dešiniojo kelkraščio link. Tuomet į mane iš galo trenkėsi dideliu greičiu atlėkęs policininkų automobilis. Pajutau smūgį, o tolesnius įvykius atsimenu tarsi per miglą, nes patyriau rimtų sužalojimų - buvo sumušta galva, lūžo raktikaulis“, - pasakojo pašnekovas.

Nuo 1977 iki 1981 m. profesionaliai dviračių sportu užsiiminėjęs, o vėliau dažnai jais važinėjęs vyras išsakė prielaidą, kad per incidentą išgyveno tik todėl, jog vilkėjo profesionalią dviratininko aprangą. Vadimo teigimu, susidūrimo pasekmės galėjo būti tragiškos.

„Nors susidarė įspūdis, kad mane partrenkę policijos pareigūnai to ir siekė, nes, iškart po incidento, nebūdami medikai ir negalėdami tiksliai nustatyti patirtų sužalojimų, jie pabandė mane pertempti į kitą vietą. Sutikite, keistokas elgesys, nes mokant pirmosios pagalbos, kurią policininkai ypač gerai turėtų išmanyti, visada akcentuojama, kad pirmiausia reikia žmogui nepakenkti, o tik tuomet jį pulti gelbėti“, - pareigūnų elgesiu stebėjosi pašnekovas. Netrukus priežasčių nuostabai atsirado dar daugiau.

Dviratininkas taranavo pareigūnus

Nors jau pati prielaida, kad dviratininkas galėtų taranuoti automobilį, skamba absurdiškai, bet būtent taip įvykio versiją pateikė pareigūnai, po susidūrimo su V.Morozu dar atsitrenkę į kelkraštyje stovėjusį automobilį.

„Atsigavęs po incidento buvau iškviestas į policiją. Ten sužinojau, kad esu ne tik kaltinamas, bet, faktiškai, jau pripažintas kaltu. Policija nurodė, kad kirtau ištisinę liniją, išvažiavau į pirmąją eismo juostą bei neužleidau kelio policijos automobiliui, kuris, sukdamas į kelkraštį, susidūrė su ten stovėjusiu automobiliu ir manimi“, - pasakojo V.Morozas.

Nesutikdamas su tokiu pareigūnų sprendimu, jis kreipėsi į teismą, tačiau šio nutartys buvo dar keistesnės.

„Incidento metu nukentėjo žmogus, tad buvo privalu patikrinti visų susidūrimo dalyvių blaivumą. Mano blaivumo patikra byloje yra (vyras buvo visiškai blaivus - aut. past.), pareigūnų, nepaisant to, kad liudininkas matė ir teisme teigė, jog pareigūnai irgi tikrinosi, ne. Kai bandžiau į tai atkreipti generalinio komisaro, teismo ir prokuratūros dėmesį, mano pastebėjimai liko neišgirsti.

Nelabai supratau ir kodėl policija stengėsi apsunkinti incidento tyrimą ir į bylą pateikė ypač prastos kokybės patrulių automobilio GPS išklotinę. Prašiau geresnės kopijos, tačiau ji suteikta nebuvo. Kita vertus, ir iš turimos medžiagos matyti, kad į avariją pakliuvęs patrulių automobilis susidūrimo metu buvo laisvas, tačiau lėkė aplinkkeliu 108 km/val. greičiu, nors toje vietoje leidžiamas gerokai mažesnis greitis. Kadangi niekam neužkliuvo ir ši detalė, pradedu manyti, jog policijai įstatymai ir Kelių eismo taisyklės negalioja“, - pastebėjimais dalinosi V.Morozas.

Policininkų avariją tiria policija


Nelabai jam buvo aišku, kodėl byloje pateiktas policijos automobilį vairavusio pareigūno pasiaiškinimas neturėjo pabaigos, tačiau buvo užvizuotas bei tai, kaip į avariją 17 val. 58 min. pakliuvęs automobilis, sprendžiant iš policijos pateiktų dokumentų, jau 18 val. esą buvo iškvietimo, į kurį taip skubėjo, vietoje.

„Neatitikimų būta ir daugiau, tačiau teismas visus juos ignoravo, o prokuratūra, į kurią kreipiausi dėl galimo dokumentų padirbinėjimo, pareiškusi, kad neturi tardytojų, skundą pavedė tirti... patiems policininkams. Nors iš kito komisariato, tačiau iškart buvo galima spėti, kad „varnas varnui akies nekirs“, tad ir šis mano skundas buvo atmestas, kaip neturintis pagrindo“, - teisinius incidento niuansus atskleidė dviratininkas.

Apylinkės teismas, pažymėjęs, kad V.Morozo „paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi“, o išsakytos prielaidos pateiktos, „siekiant išvengti administracinės atsakomybės“, paliko galioti policijos sprendimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio bei paskirta 140 eurų bauda. Apygardos teismas dviratininko skundą dėl tokios nutarties atmetė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo net nepriėmė. Pralaimėjęs teismus Lietuvoje šiuo metu V.Morozas rengia skundą Strasbūrui. Kaip pats sako, gal bent ten pavyks rasti teisingumą.

Nežinomi draudimo keliai

Beje, keistai dėl minėto incidento elgėsi ne tik pareigūnai, bet ir dvi draudimo bendrovės - „Lietuvos draudimas“ ir „Compensa“.

„Komisijos posėdis policijoje, kuriame turėjo būti nagrinėjamas incidentas, dar tik turėjo įvykti, o aš jau sulaukiau draudimo bendrovių pranešimų, kad esu kaltas dėl avarijos ir turiu padengti abiejų automobilių remonto išlaidas - beveik 11 tūkst. eurų. Kaip jie galėjo žinoti tai, ką nuspręs komisija, dvi savaitės iki posėdžio?“ - stebėjosi dviratininkas.

„Vakaro žinioms“ gavus V.Morozo sutikimą ir paprašius „Lietuvos draudimo“ patikslinti, kokiu dokumentu remiantis buvo pateikta pretenzija, gavome atsakymą, kad „LD gerbia savo klientus, todėl informacijos apie juos neteikia.“

Netrukus V.Morozo duomenys buvo perduoti skolų išieškotojų biurui, iš kurių vyras jau sulaukė grasinančių laiškų. Be to, draudėjai į paties V.Morozo prašymą patikslinti, kokiu pagrindu reikalaujama atlyginti žalą, atsiuntė neaiškios kilmės dokumentą bei paaiškinimą, kad „policijai įvardinus jį kaip galimą avarijos kaltininką“, jis iškart tokiu ir buvo pripažintas.

Vilius Stankevičius, „Lietuvos draudimo“ Žalų išieškojimo grupės vadovas-vyresnysis teisininkas:

Reikalaudami atlyginti žalą mes visuomet remiamės policijos išvadomis apie įvykį ir pagal tai teikiame pretenziją dėl žalos atlyginimo. Pasitaiko, kad žmogus, kaip ir šiuo atveju, nesutinka su kalte, jos nepripažįsta. Tuomet žalos išieškojimo procesas stabdomas, kol nepriimami tolesni atsakingų institucijų sprendimai. Taip atsitiko ir šiuo atveju. Šiuo atveju žalos išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti iki tol, kol buvo priimtas procesinis sprendimas administracinėje byloje.

Apie visus būsimus veiksmus mes visuomet informuojame mūsų klientus, taip ir šiuo atveju pirmiausia prašydami padengti žalą mes informavome, kad laiku nepadengus skolos, asmens duomenys bus perduoti skolų valdymo įmonei. Žmogus jokios pretenzijos ar nesutikimo dėl šio fakto nepareiškė, taigi vykdant išieškojimą, žalai išieškoti buvo pasitelkta skolų išieškojimo įmonė.

Advokato Mažvydo  Misiūno komentaras:


Galiojantys teisės aktai numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (tarkim - policijos transporto priemonė), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad ji atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Reikalavimas laikytis saugumo tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir kalte. Kitaip sakant, neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo (policijos), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, civilinė atsakomybė kyla be kaltės, nebent įrodoma, kad žala atsirado dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Analizuojant esamą situaciją galima būtų vertinti ne policijos pareigūnų naudai. Iš pateiktos informacijos matyti, kad dviratininkas važiavo aplinkkeliu, kas yra leistina. Prieš darydamas manevrą, jis iškėlė ranką, t.y. parodė įspėjamąjį ženklą. Policijos automobilis, netgi jei jis ir važiavo su įjungta sirena, privalėjo įvertinti priešais važiavusio dviratininko laisvo manevro galimybę.

Be komentarų

Įdomu tai, kad plačiau incidentą „Vakaro žinioms“ atsisakė komentuoti ne tik draudėjai, bet ir policijos pareigūnai bei Vidaus reikalų ministerija.

Minėtų dviejų institucijų prašant patikslinti, kur dingo avarijoje dalyvavusių pareigūnų blaivumo patikros rezultatai ir ar pareigūnų automobilis incidento metu buvo laisvas, buvo gautas tas pat atsakymas - „tarnybiniai duomenys žiniasklaidai yra neviešintini“.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net