Anūkas pateko į avariją, skubiai reikia pinigų. Kadangi tokį kabliuką žmonės praryja vis rečiau, aferistai keičia kailį. Naujausias mados klyksmas - vilioti pinigus apsimetus FNTT pareigūnu. Ir su grynaisiais jau beveik neprasidedama. Nusikalstamo pasaulio atstovai neabejingi naujosioms technologijoms, tad savo aukas jie apvaginėja naudodamiesi elektronine bankininkyste. Tupint už grotų - būtent čia veisiasi telefoniniai sukčiai - taip ir greičiau, ir patikimiau. Tuo tarpu nuteistųjų prievaizdai bejėgiai. Telefono ryšys zonoje blokuojamas, bet neužblokuojamas.
Nors apie telefoninius sukčius kalbama daug metų, į jų pinkles patekusiųjų daugėja. Aferistai geba staiga pakeisti taktiką ir, išrasdami naujus, tobulesnius pasipelnymo būdus, įžūliai kvailina patiklius žmones. Prieš kelerius metus buvo populiaru telefonu pranešti apie neva padarytą avariją, o dabar apstu „pareigūnų”, neva išaiškinusių pinigų plovimo ar kitas neteisėtas finansines operacijas, ir siekiančių iškvosti slaptus asmens duomenis, kad akimirksniu ištuštintų banko sąskaitas.
Aferistai prisistato pareigūnais
Naujausias sukčiavimo būdas - paskambinus prisistatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir kviesti žmogų, kuriam skambinama, į apklausą. „Pareigūnas” pradeda aiškinti apie neva įvykdytą klaidingą banko operaciją, per kurią pinigai buvę pervesti ne tam asmeniui, todėl būtina klaidą ištaisyti. Toliau bandoma išpešti iš žmogaus jo internetinės bankininkystės kodus bei kitus slaptus duomenis.
„Esame ne kartą įspėję gyventojus apie skambučius, kai sukčiai prisistato esantys mūsų tarnybos pareigūnai ir prašo pateikti asmens duomenis, net į apklausą iškviečia! - „Vakaro žinioms” teigė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovė Rūta Andriuškaitė. - Nors raginame tokių saugotis, užkimbančiųjų ant sukčių kabliuko vis dar yra.”
Kalinių išdaigos
„Dauguma tokių skambučių „išeina” iš šalies įkalinimo įstaigų, - teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. - Nuteistieji turi daug laisvo laiko, todėl ištisomis valandomis skambinėja. Kad ir vienas iš tūkstančio užkimba - ir tai jiems jau gerai.”
Anksčiau sukčiai daugiausia viliodavo iš gyventojų grynus pinigus, todėl reikėjo laisvėje esančių tarpininkų tuos pinigus paimti. Dabar, kai paplitusi elektroninė bankininkystė, organizuotų grupių narių ratas siaurėja, nes tarpininkai nereikalingi. Turėdami po ranka kompiuterinę techniką, sukčiai prisijungia prie apgauto asmens banko sąskaitos ir ją ištuština.
Koks tokių sukčiavimo atvejų dažnis, anot R.Matonio, sunku pasakyti, mat visų sukčiavimų statistika suplaukia į „bendrą katilą”.
„Pernai šalyje užregistruota 5 tūkstančiai sukčiavimo atvejų, dauguma - susiję su telefoniniais sukčiais ir, be abejo, su įkalinimo įstaigų gyventojais”, - sakė jis.
Pareigūno teigimu, ketinimai įrengti telefono ryšio blokatorius prie įkalinimo įstaigų sunkiai skinasi kelią, nes netoli tokių įstaigų gyvenantys miestiečiai skundžiasi, kad tada telefono ryšį prarastų ir jie.
Prieš kelerius metus Seime buvo gautas pasiūlymas kiekvieną mobiliojo ryšio telefoną „pririšti” prie konkretaus asmens.
„Aš buvau vienas iš šio pasiūlymo iniciatorių, - prisiminė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narys Ligitas Kernagis. - Esu įsitikinęs, kad tai būtų efektyviausias būdas pažaboti telefoninius sukčius. Nes tokiu atveju būtų nesunku nustatyti, kam priklauso telefonas, iš kurio sukčius skambino. Bet šis pasiūlymas pritarimo nesulaukė, nes piestu stojo telekomunikacijų bendrovės. Mat kai telefonas bus „pririštas” prie asmens, sumažės klientų.”
Iš svetimų klaidų
R.Matonis teigė, kad sukčiai darbuojasi „bangomis”. „Kai vienas sukčiavimo būdas paviešinamas, žmonės ima labiau saugotis, tada nusikaltėliai persimeta prie kito, - kalbėjo jis. - Po kurio laiko anksčiau naudotas sukčiavimo būdas pamirštamas, žmonės jau tampa ne tokie budrūs, ir aferistai vėl grįžta prie ankstesnių metodų.”
Todėl pareigūnai visuomenę kaip įmanydami informuoja apie tokius nusikaltimus, ragina žmones būti atsargesnius, mokytis iš svetimų klaidų. Deja, iki šiol pasitaiko kuriozinių atvejų, kai budrumo pritrūksta. Pareigūnams tekę aiškintis ne vieną atvejį, kai nuo sukčių po kelis kartus nukentėjo tie patys asmenys.
„Iš vienos moters sukčiai kartą jau buvo išvilioję pinigų, bet kai ji vėl sulaukė įtartino skambučio, pamiršo visą atsargumą, - prisiminė Alytaus apskrities policijos komisariato atstovė Simona Ludavičiūtė. - Jai buvo liepta atvykti į komisariatą pas konkretų tyrėją - ir moteris patikėjo! Ji mums paskambino pasitikslinti, kada reikia ateiti, o žmogus, kokio pavardę nurodė, pas mus net nedirba.”
Buvę, kai moteriai buvo pranešta apie į bėdą neva patekusią dukrą. Motina iškart puolė aiškinti, kuo galėtų jai padėti, o, pasirodo, ji dukters net neturi - tik sūnų!
Kodėl žmonės, ypač kartą jau nukentėję nuo sukčių, ir toliau taip lengvai apgaunami? S.Ludavičiūtės žodžiais, nukentėjusieji net patys neturi atsakymo į tokį klausimą. „Kai jų to paklausiame, negali paaiškinti, - sakė ji. - Prisipažįsta, kad sukčius labai įtikinamai kalbėjęs, nekilę menkiausio įtarimo.” O jei dar žmogus išgirsta apie artimam šeimos nariui nutikusią bėdą, sutrinka, stengiasi kiek įmanoma greičiau jam padėti. Atsitokėjama tik po kelių valandų, o per tą laiką sukčiai jau būna spėję savo sumanymą įgyvendinti.
Išanalizavę informaciją, esančią blokuotose SIM kortelėse, pareigūnai nustatė, kad net apie 95 proc. telefoninių sukčiavimų atvejų pagal bazinių stočių bokštus buvo įvykdyti iš Alytaus ir Marijampolės pataisos namų teritorijų.
Sukčiai tramdomi, bet...
Kalėjimų departamento atstovės Audrės Mišeikienės teigimu, Lietuvos įkalinimo įstaigose nuteistieji mobiliuosius telefonus bando įsigyti nelegaliai - laisvėje esantys draugai juos mėto per tvorą, perduodami siuntinius, paslepia kartu su kitais daiktais ir t. t. Pasitaiko, kai į pataisos namus telefonus bando įnešti patys darbuotojai - pernai iš jų buvo atimti 6 telefonai. Ši problema išsispręstų, jei teritorijose būtų blokuojamas ryšys.
„Radijo ryšio blokavimo įranga diegiama nuo 2007 metų, - sakė ji. - Šiuo metu ji jau veikia atskirose Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, Alytaus ir Marijampolės pataisos namų teritorijose. Kadangi tokia įranga brangi, kiekvienais metais pagal galimybes tam skiriama lėšų ir jos naudojimo ribos plečiamos.”
Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas sakė, kad radijo ryšio blokavimas įstaigoje pradėtas diegti pernai, bet kol kas apima tik 35 proc. teritorijos. „Iš tų būrių, kurie blokuojami, skambučiai baigėsi, - tvirtino jis. - Likusioje teritorijoje sukčiai dar veikia. Ko tik nedarome, kad telefonai nepatektų į pataisos namus, bet tai kova su vėjo malūnais. Todėl matau tik vieną kelią tokiems sukčiavimo atvejams panaikinti - blokuoti ryšį visoje pataisos namų teritorijoje.”
Marijampolės pataisos namuose su radijo ryšio blokavimu - dar prasčiau, mat jie stovi netoli gyvenamųjų kvartalų, todėl telefono ryšį prarastų ir gyventojai. Tą patį galima pasakyti ir apie Lukiškes, Šiaulių ir Kauno tardymo izoliatorius, Kybartų pataisos namus, kuriuose radijo ryšio blokavimo įrangą ketinama įdiegti iki metų pabaigos. Netoli gyvenantys žmonės vargu ar sutiks gyventi be telefono ryšio.
5,2 - Tiek tūkstančių mobiliųjų telefonų 2011 m. atimta iš nuteistųjų
3,7 - Tiek tūkstančių SIM kortelių konfiskuota zonoje pernai
Patarimai
Socialiniuose tinkluose ir menkai pažįstamiems asmenims neviešinkite savo asmens duomenų - asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, elektroninio pašto adreso.
Neteikite telefonu banko sąskaitos ar kitų svarbių duomenų, kad ir kieno vardu to būtų prašoma.
Kalbėdami telefonu išgaukite iš skambinančiojo kuo daugiau informacijos - sukčiui kils įtarimas, kad ruošiatės jį demaskuoti, ir jis pokalbį nutrauks.
Nuolat keiskite savo elektroninio pašto slaptažodį, kurį įsiminkite, o ne užsirašykite.
Gavę iš pažįstamo žmogaus elektroninį laišką, kuriame ko nors prašoma, visų pirma įsitikinkite, ar tas žmogus tikrai yra šio laiško autorius.
Išmokite naudotis privatumo nustatymais, kad jūsų duomenimis kiti asmenys nepasinaudotų piktiems kėslams.
Į draugų ratą geriau nepriimkite nepažįstamų asmenų, kad ir kaip maloniai jie prašytųsi draugystės.
Olegas LAPINAS, psichoanalitikas:
Pats žodis „sukčius” reiškia, kad taip įvardytas asmuo kažką apsuka, dar kitaip - apsuka informaciją. Ir apsuka ta linkme, kad perduoda žmogaus psichikai signalą, kuris automatiškai sukelia sutikimą, to signalo dar net gerai nesuvokus. Įprastai pateikiama informacija sukelia natūralių abejonių - tiesa tai ar ne, tuo tarpu sukčiavimo atveju informacija žmogui pateikiama taip, kad šis ja iškart patikėtų. Suabejojama jau gerokai vėliau. Todėl sukčiavimu gali užsiimti tik įgudę ir tam pasiruošę asmenys.
Sukčiavimo atvejai dažniausiai susiję su emocijomis. Jei, pavyzdžiui, kalbama apie žmogui brangius, artimus asmenis, kyla emocijos, ir ta informacija jis linkęs iškart patikėti.
Kad sukčiai išranda naujų būdų, pavyzdžiui, paskambinę prisistato policijos pareigūnais, nieko keisto. Mūsų valstybėje žodis „policija” dažniausiai sukelia įtampą, ir automatiškai siekiama jos atsikratyti. Taigi labai greitai stengiamasi padaryti viską, kas liepiama, kad tik tas nerimas atslūgtų, problemų neliktų.
Kitur policija gerbiama „per uniformą”, o pas mus daugiau patikima žodžiu. Todėl išgirdę neva pareigūno nurodymą pasakyti tam tikrą, kad ir slaptą, informaciją, net negalvodami žmonės tokiam paliepimui paklūsta. Ir tik vėliau patys stebisi, kaip galėjo taip padaryti.
Žmonės turi pagaliau suvokti, kad jiems toks beatodairiškas atvirumas yra būdingas, ir daryti atitinkamas išvadas. Antai kai paklausi žmogaus, ar jis pasiduotų sukčių apgaulei, dažniausiai išgirsti, kad tikrai ne, kad būtų budrus ir atspėtų aferistų kėslus. Bet realybėje pasitaiko visokiausių situacijų. Todėl ir sakau - reikia pripažinti, kad esame būtybės, kurios neretai pasiduoda ne protui, o emocijoms, todėl turime ir privalome būti apdairesni kiekviename savo žingsnyje, poelgyje ir sprendime.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
