Cigarečių kontrabanda: kova su vėjo malūnais

Cigarečių kontrabandai pandemijos nebaisios

Pasak Vito Volungevičiaus, Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo, prasidėjusi pandemija ne tik nesumažino, bet ir, sprendžiant pagal sulaikomų nelegaliai įvežamų cigarečių kiekius, net paskatino kontrabandą.

„Muitinės statistika liudija, jog akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos užkardymo rezultatai auga ir gana ženkliai. Per 2020 m. pirmuosius tris ketvirčius Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai sulaikė prekių už 47,1 mln. eurų. Didžiausią sulaikytų prekių dalį sudaro tabako gaminiai, jų sulaikyta už 46,9 mln. eurų. Pradėtas 71 ikiteisminis tyrimas dėl nelegaliai gabentų tabako gaminių. Atitinkamai, trečdaliu (33 proc.) išaugo dėl tabako gaminių kontrabandos Muitinės kriminalinėje tarnyboje pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius (pernai buvo 52, šiemet - 71). Užkardyta žala valstybei siekia 43,48 mln. eurų sumą", - įspūdingus skaičius pateikė Muitinės departamento atstovas.

Kalbėdamas apie tabako gaminių sulaikymą, jis akcentavo, kad Lietuvos muitinė per 2019 m. tris ketvirčius sulaikė daugiau nei 143, 9 mln. vnt. cigarečių, o per 2020 m. tris ketvirčius - daugiau nei 265,2 mln. vnt. cigarečių. Tai - 84 proc. daugiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

„Muitinės duomenimis, ataskaitiniu laikotarpiu cigarečių sulaikyta: 59 proc. - prie sienos su Baltarusijos Respublika, 15 proc. - prie sienos su Lenkijos Respublika, 26 proc. - šalies viduje. Be to, pastebima šių metų tendencija - mėginimai vienu vilkiku įvežti kuo didesnį cigarečių kontrabandos kiekį. Kontrabandininkai vis dažniau į krovininio vilkiko puspriekabę sutalpina ne mažiau nei 1000 dėžių (apie 0,5 mln. pakelių) cigarečių kontrabandos. Taip pat muitinės pareigūnai aptinka cigarečių kontrabandos geležinkelio transporte, kuriuo ir šiemet aktyviai gabenami nemaži, įmantriai užmaskuoti cigarečių kontrabandos kiekiai. Pvz., Kenos geležinkelio poste šių metų pradžioje muitininkai 100 tūkst. eurų vertės cigarečių siuntą rado paslėptą traukiniu iš Baltarusijos gabentame pamatinių blokų krovinyje, aplietame betonu. Spalio pradžioje Kenos geležinkelio posto muitinės pareigūnai apie 240 tūkst. pakelių rūkalų (vertė maždaug 850 tūkst. eurų) aptiko traukiniu iš Baltarusijos vežtose statybinėse plokštėse. Visais atvejais stambi kontrabanda gabenama gerai įrengtose slėptuvėse", - apie pokyčius šešėlinėje „rinkoje" pasakojo V.Volungevičius.

Bendrovės „Nielsen" atliktas „tuščių pakelių" tyrimas atskleidė, kad šiuo metu nelegalūs rūkalai Lietuvoje užima maždaug penktadalį rinkos - 22,4 proc. rinkos. Praėjusiais metais šis skaičius buvo vienu procentiniu punktu mažesnis.

Problemos net nebandoma spręsti

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narys Kęstutis Kupšys teigė, kad kontrabandinių rūkalų problemos Lietuvoje net nebandoma spręsti.

„Niekam ne paslaptis, kad kontrabandinės cigaretės Lietuvoje turi dvi pagrindines kryptis - vidaus rinką ir „reeksportą". Kalbant apie vidaus rinką, akivaizdu, kad yra sukurtas platus realizavimo tinklas, atliepiantis didelę paklausą. Tai patvirtina ir tuščių pakelių tyrimas, atskleidęs, kad maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas rūko greičiausiai nelegaliai įvežtas baltarusiškas cigaretes. Norint šią problemą išspręsti, pirmiausia reikia atsakyti į kelis klausimus: kodėl kontrabanda klesti, kodėl ji duoda naudą ir kam tai reikalinga?", - plačiau į problemą siūlė žiūrėti EESRK narys.

Pasak jo, kontrabandos paklausą lemia keletas veiksnių ir visus juos būtina įvertinti.

„Pirmiausia tokios cigaretės yra pigesnės, nes įvežamos be mokesčių, todėl, suprastėjus gyvenimo sąlygoms, žmonės ieško pigiausių produktų. Tai logiška, nes jei dviejų produktų poveikis yra vienodas, kam mokėti brangiau? Be to, žmonės moka daug kitų mokesčių ir matydami, kaip valdžia leidžia tuos pinigus, ne vienam kyla noras „įkąsti" valdžiai perkant nelegalią produkciją. Kažkiek lemia ir neigiamas požiūris į savivaldas, kurios nesugeba užtikrinti būtiniausių paslaugų - švietimo, sveikatos apsaugos ir t.t. Dar 2018 metais buvo atliktas tyrimas, kuris aiškiai parodė, kad žmonės nelinkę mokėti mokesčių, jeigu už tai negauna tinkamų paslaugų, - kontrabandos populiarumo priežastis vardino K.Kupšys. - Šiandien faktiškai turime 2009-2010 metų situaciją, nes daugelio žmonių pajamos mažėja. Jeigu valdžia nuspręs didinti akcizus, tai tik dar labiau paskatins kontrabandinių prekių vartojimą."

EESRK nario nuomone, situaciją galima būtų pakeisti, tačiau tam reikia ne tokios politikos, kokią vykdė buvęs, o dabar laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Draudimai kažkiek gali pakeisti subrendusių, susiformavusių, išsilavinusių asmenybių požiūrį. Deja, tai nėra veiksminga, kalbant apie kitas visuomenės grupes - gyvenančius vargingiau ar priskirtinus rizikos grupėms asmenis. Draudimai nepanaikina pamatinių įsitraukimo priežasčių ir yra mažai veiksmingi kalbant apie paauglius. Būtent paauglystė yra tas metas, kai dažnas pradeda „rūkoriaus karjerą". Atrodo, jog valdantieji buvo pamiršę, kad Lietuvos vaikai ir paaugliai yra patys nelaimingiausi pasaulyje, nors ši aplinkybė yra labai svarbi. Lietuvos vaikai, ypač dabar, dažnai po pamokų nebeturi jokios veiklos, ne visi sutaria su bendraklasiais ar bendraamžiais, dalis tikrai jaučiasi socialiai atstumtais. Tai lemia, kad jie savo prastą psichologinę savijautą bando slopinti įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis. Norint spręsti rūkymo problemą, reikėtų orientuotis ne į pasekmes, o į jos priežastis", - akcentavo K.Kupšys.

Visgi, vertindamas naująjį Lietuvos Seimą, jis buvo linkęs abejoti, ar naujieji valdantieji į rūkymo ir kontrabandos problemą pažiūrės kompleksiškai.

„Kiekviena valdžia žadėjo, kad suvaldys šešėlį, tačiau jis kaip gyvavo, taip ir gyvuos toliau. Buvusieji viską bandė riboti, naujieji žada žmonėms įvairiausių laisvių. Mėtomasi iš vieno kraštutinumo į kitą, tad atrodo, kad rūkalų kontrabandos problema, kuri yra tampriai susijusi su žmonių įsitraukimu, bus ne sprendžiama, o „paslėpta". Sveiko, centristinio požiūrio, atrodo, vėl nesulauksime, o akcizų didinamas, net ir legalizavus „žolę", tik dar labiau skatins skurstančią visuomenę vartoti kontrabandines prekes", - apibendrino K.Kupšys.

Rūkymas ne tik kenkia sveikatai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Lietuvoje dėl neatsargaus rūkymo kiekvienais metais kyla vidutiniškai apie 300 gaisrų, kuriuose žūsta apie 30 šalies gyventojų.

„Būtent dėl neatsargaus rūkymo gaisruose žūsta daugiausiai žmonių. Panašios tendencijos vyrauja daugelyje pasaulio šalių, todėl šią problemą imta spręsti bandant cigaretes padaryti mažiau pavojingomis sukelti gaisrą. Savaime gęstančios arba sumažinto polinkio uždegti (RIP - reduced ignition propensity), tad ir saugesnės cigaretės yra sukurtos taip, kad paliktos smilkti savaime užgestų. Šių cigarečių popierius turi specialius sutankintus žiedelius, kurie sunkiau dega ir riboja deguonies patekimą į tabaką, todėl nerūkoma cigaretė užgęsta savaime. Nuo 2012 metų visos ES rinkoje parduodamos cigaretės turi atitikti šiuos reikalavimus,"- „Respublikai" pasakojo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Tiesa, jis negalėjo patvirtinti viešumoje sklandančio teiginio, kad gaisrus sukelia tik nelegaliai į Lietuvą iš trečiųjų šalių patenkančios cigaretės, nes tokių tyrimų, PAGD žiniomis, nėra atlikta.

„Negęstančios cigaretės, žinoma yra daug pavojingesnės, tačiau tai nereiškia, kad savaime gęstančios cigaretės negali sukelti gaisro. Uždegta cigarete prilietus sintetinę patalynę, ši neabejotinai gali užsidegti greičiau, negu cigaretė užgęsta savaime. Pats efektyviausias būdas kovoti su cigarečių sukeltais gaisrais - nerūkyti lovoje", - elementarius savisaugos dalykus priminė A.Gudžiauskas.

Iki 2012 m., kai ES pradėtos pardavinėti savaime gęstančios cigaretės, dėl neatsargaus rūkymo kasmet kildavo vidutiniškai 737 gaisrai, po 2012 m. - 325. Per tą patį laiką žuvusių gaisruose sumažėjo dvigubai.