Žingsnis diktatūros link: darbuotojai testuosis privalomai

Seimas šioms pataisoms pritarė 75 parlamentarams balsavus už, 14 balsavo prieš, 28 susilaikė.

Premjerė Ingrida Šimonytė svarstant šio įstatymo pataisas tvirtino, kad aktyvus testavimas yra vienintelė efektyvi priemonė, leidžianti suvaldyti viruso plitimą.

„Daug čia buvo labai keistų spekuliacijų, kad kažkas prievarta kažką ketina testuoti, bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką – jokiomis kitokiomis priemonėmis kaip tik aktyviu testavimu epidemijos kontrolės užtikrinti nepavyks“,– Seimo posėdyje kalbėjo premjerė.

Ji akcentavo, kad šiuo metu situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga dėl naujų koronaviruso atmainų plitimo, todėl, pasak ministrės pirmininkės, testavimo apimčių didinimas yra būtina priemonė Vyriausybei kovojant su pandemija.

„Rytų Lietuvoje agresyviai plinta britiškoji atmaina, kuri yra žymiai sparčiau plintanti ir kai kam ji gali reikšti žymiai sunkesnę ligos baigtį. Šį rytą gavau informaciją, kad Lietuvoje jau nustatyti du Pietų Afrikos mutacijos atvejai ir jų gali būti dar daugiau“– teigė I. Šimonytė.

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė tvirtino, kad vakcinacija ir testavimas yra du efektyviausi ginklai kovojant su pandemija, o jais nesinaudoti būtų neatsakinga. Darbuotojams tikrintis sveikatą, konservatoriaus teigimu, jau ir dabar numato įstatymai.

„Todėl priešintis šiam įstatymui yra tolygu priešintis sveikam protui“,– iš Seimo tribūnos kalbėjo M. Lingė.

Iš opozicinių frakcijų narių, aktyviausiai šio įstatymo pataisoms priešinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narys Dainius Kepenis, tvirtinęs, kad tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu kitas LVŽS narys Giedrius Surplys teigė nepalaikąs šio įstatymo, nes, pasak jo, daug svarbiau yra edukuoti apie testavimo svarbą.

„Gal vertingiau būtų skleisti žinią, kad testavimas neskauda, aiškinti, kad tai neturi jokių padarinių“,– Seimo posėdyje kalbėjo G. Surplys.

Jis pabrėžė, kad pasisako už testavimą, bet nepalaiko šio konkretaus įstatymo, nes jis gali paskatinti nepasitikėjimą COVID–19 testais.

„Aš labai bijau, kad šitas įstatymas šaus Vyriausybei į kojas, nes, kad ir kaip būtų paradoksalu, jis padidins nepasitikėjimą testavimu“,– tvirtino „valstietis“.

Priėmus įstatymo pataisas, Vyriausybei suteikiama teisė papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą.

Įstatymo pataisa numato, kad testuotis dėl COVID–19 būtų privaloma tais atvejais, kai darbuotojas užsikrėtė arba galimai užsikrėtė COVID–19 infekcija, tuomet, kai įmonėje užfiksuotas COVID–19 protrūkis arba kai įmonei būtų nustatytas privalomas periodinis profilaktinis testavimas. Numatoma, kad darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, turėtų nustatyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kuris apie privalomą tyrimą turėtų informuoti tiek darbuotoją, tiek ir darbdavį.

Taip pat numatoma, kad atsisakiusiam testuotis darbuotojui būtų suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu arba jis būtų perkeliamas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, kurį leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Visgi, jei toks darbo pobūdis būtų neįmanomas, darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato ir tai, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, būtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pataisos rengėjai teigia, kad ji užtikrintų saugesnį atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimą ir organizavimą, sudarytų galimybę laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones. Tokiu būdu siekiama sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, riziką.

Įstatymo pataisos įsigalios nuo kovo 26 d.

Situaciją komentuoja prof. Eduardas Vaitkus:

Ši įstatymo pataisa sukelia per daug klausimų, į kuriuos neduodama atsakymo. Įstatyme sakoma - „kilus įtarimams dėl COVID-19 ligos, darbuotai turėsprivalomai testuotis". Taigi, kam turi kilti įtarimai? Pačiam asmeniui? O gal medikui, jeigu į jį kreipsis asmuo? O jeigu nesikreips ? O gal bendradarbiui, nes asmuo bus prasitaręs - kad gerklę skaudena? O gal administracijai?

Taigi, kas bus tas „skundikas" - bendradarbis, administracija, medikas? Kas galės pareikšti įtarimą? Ir kam įtarimas turi būti perduotas - administracijai? O gal SAM? O gal Covid-19 linijai? Ir įtarimo užteks (nereiks Covid-19 patvirtinti), kad visi būtų privalomai testuojami. Per kokį laikotarpį turi būti testuojami? Per 6 val? O gal per 48 val? Kuo remiantis laiko tarpas nustatytas? Per metus Lietuvoje apie 600-650 tūkstančių žmonių sirgdavo viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Covid-19 gali prasidėti tokiais pat simptomais. Taigi, šis įstatymas 650 000 kartų per metus būtų „taikomas" Lietuvoje. Kartu negalima pamiršti, kad garsiajame karo policijos įstatyme yra numatyta teise karo policijai įsibrauti į jūsų namus, nes „kilo įtarimai dėl ligos".

Atrodo, kad šis įstatymas tampa tęstinio proceso sudėtine dalimi. Manau, kad procesas pradėtas vykdyti 2020 metais kovo 15 d slapto vyriausybės posėdžio metu, kuriame išklausius įslaptintą informacija, buvo nuspręsta skelbti karantiną. Galima būtų TIKĖTI kad, šiuo įstatymu norima suvaldyti corona viruso plitimą. Ir kad jis yra (?) laikinas. Bet kita vertus kyla klausimas - ar tai nėra ėjimastotalitarinės valstybės link, kada žmogaus kūnas tampa nebe žmogaus, o valstybės nuosavybe? Tada logiška būtų, kad privalomas skiepijimas bus sekantis žingsnis. Būtina priminti ir dėl PGR testų, kurie yra ypatingai jautrūs. Šis testas bus Teigiamas, jeigu tiriamojoje medžiagoje bus vos 100viruso dalelių.

Tačiau esant tokiam koronaviruso kiekiui žmogus nėra užkrato šaltinis, jis nėra pavojingas kitiems, nes negali užkrėsti kitą. Žmogus gali perduoti infekciją, jeigu pas jį randami keli šimtai viruso RNR. Tai yra, kelis kartus daugiau negu užtenka teigiamam testui gauti. Todėl kartais, net iki 97 proc. PGR testų gali būti klaidingai teigiami (priklausomai nuo RNR dvigubinimų skaičiaus). Klaidingai teigiami kliniškai ir epidemiologiškai. SAM atkakliai tylėjo ir tyli šiuo klausimu, o tai sukelia negerų minčių. Juk PSO jau du kartus yra pabrėžusi, kad COVID-19 nustatyti būtina vertinti ir žmogaus klinikinius simptomus, o ne vien PGR testų rodmenis.Taigi, valdžios veiksmai man kartais sudaro įspūdį, kad prisidengiant koronavirusu norima (bandoma) įgyvendinti kitus tikslus.