respublika.lt

Žemės reforma nesibaigs niekada (0)

2012 rugpjūčio 20 10:29:06
Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas

Žemės ūkio ministerija pateikė projektą, kuriuo siūlo atlyginant už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius ir kitą nekilnojamąjį turtą nebeleisti valstybei su žmonėmis atsiskaityti vertybiniais popieriais. Ar stringanti žemės reforma dėl to dar labiau neužstrigs? Žemės ūkio ministras Kazys STARKEVIČIUS „Respublikai“ sakė negalintis pažadėti, kad žemės reforma iš viso kada nors pasibaigs, nes savininkai nori, kad už jų turtą būtų atsiskaitoma solidžiai, o valstybė tegali pasiūlyti iki 100 kartų mažesnę nei rinkoje kainą.

×
nuotr. 2 nuotr.
SKIRTUMAS. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius atskleidė, kad valstybė už negrąžintą žemę jos savininkams siūlo iki 100 kartų mažesnę sumą, nei turtas kainuoja rinkoje. Viktoro Purio nuotr.


- Jūsų vadovaujama ministerija siūlo panaikinti galimybę už valstybės išperkamą turtą atsiskaityti vertybiniais popieriais. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje padaugėjo pinigų, kuriais galima atsiskaityti už žemę, o gal tos žemės, kurią galima grąžinti, miestuose daugiau atsirado?

- Kol kas tokia mintis tik ministerijos viduje cirkuliuoja. Tikrai daugiau pinigų neatsirado. Juo labiau pagal rinkos vertę mes tikrai su savininkais negalėsime atsiskaityti. Pirmiausia tai būtų nesąžininga, nes ką tuomet pasakytų žmonės, kuriems nebuvo atlyginta pagal rinkos vertę. Be to, tai yra neįmanoma, nes yra apskaičiuota, kad, norint su visais likusiais atsiskaityti pagal rinkos vertę, reikėtų apie 30 mlrd. litų. Iš kur tokius pinigus gausime?

- O kodėl tada atsisakoma galimybės atsiskaityti vertybiniais popieriais? Gal jie buvo nepaklausūs?

- Iš tikrųjų dabar nėra patrauklių įmonių, kurių akcijų žmonėms galėtume pasiūlyti. Anksčiau žmonės imdavo „Telekomo“ akcijomis, nes jos buvo paklausios. O dabar nieko panašaus pasiūlyti neturime.

- Kol kas reforma į pabaigą eina tik kaimo vietovėse...

- Taip, kaime žemė grąžinta beveik 100 proc. Ten tik teisinių problemų šiokių tokių yra. O mieste - didžiausios problemos Kaune ir Vilniuje, kur dar nepasiekta ir 50 proc.

- Žmonės, turėję žemės didmiesčiuose ar kurortuose, nesutinka jos persikelti kitur, imti pinigais ar akcijomis?

- Būtent, kad nesutinka. Daug kas norėtų pinigais, tačiau sako, kad siūloma per maža suma. Aš tikslių skaičių nežinau, tačiau Kaune būtų apie 3,5 tūkst. žmonių, kuriems neatkurta nuosavybė, o Vilniuje - apie 5 tūkst.

- Kiek valstybės siūloma žemės kaina skiriasi nuo rinkos vertės?

- Labai daug skiriasi. Miestuo-se - nuo 20 iki 100 kartų. Ir kaimuose smarkiai skiriasi nuo rinkos vertės. Anksčiau beveik nesiskirdavo, bet pastaruoju metu ir kaimuose žemė brango, o valstybės kainos apskaičiavimo metodika nesikeitė. Ypač kaimuose aplink didžiuosius miestus skirtumas didelis.

- Dar 2007-ųjų pabaigoje tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas žadėjo, kad žemės reforma bus baigta dar 2008-aisiais. Ar bus kada nors reformos pabaiga?

- Matote, 2008-ieji buvo rinkimų metai, todėl ir žadėjo tokius dalykus. Rinkiminiai pažadai. Mes to niekada nežadėsime, nes tokie pažadai yra nerealūs.

- Kad reforma pasistūmėtų didmiesčiuose, reikia pinigų, bet valstybė jų neturi. Kokius siūlysite būdus paspartinti žemės reformą?

- Ir toliau bus atsiskaitoma pinigais, o jei atsiras kažkur laisvos žemės - siūlysime natūra.

- Žmonės skundžiasi, kad kai kurios miestų savivaldybės ir laisvą žemę linkusios pasilaikyti sau: geriau tegul apauga krūmokšniais, bet savininkams negrąžina. Ar tai tiesa?

- Tikrai yra tokių savivaldybių, kurios laisvos žemės neatiduoda į fondą. Tos laisvos žemės yra ir tame pačiame Vilniuje, ir Kaune. Net šalia miestų centrų yra laisvos nenaudojamos žemės, bet savivaldybės labai vangiai ją perveda į valstybės fondą.

Faktai


Nuo žemės reformos pradžios 1991 m. iki šių metų pradžios iš viso pateikta 731,38 tūkst. piliečių prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. hektarų žemės. Žemės grąžinimas šalies rajonų savivaldybių teritorijose, išskyrus atskiras priemiestines teritorijas, artėja prie pabaigos, nes jau priimta sprendimų atkurti nuosavybės teises į 3,96 mln. hektarų žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro 98,46 proc. piliečių prašymuose nurodyto turėto žemės ploto. Šių metų pradžios duomenimis, nuosavybės teisės į žemę kaimo vietovėse dar neatkurtos 26,1 tūkst. piliečių, tačiau 11,1 tūkst. piliečių grąžintinos žemės sklypai jau suprojektuoti, patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir vyksta šių projektų įgyvendinimo darbai.

Iki šių metų pradžios atkurti nuosavybės teises į 39,2 tūkst. hektarų žemės miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose yra pateikti 51,5 tūkst. piliečių prašymų. Nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos į 28,7 tūkst. hektarų, tai yra į 73,2 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Miestuose lieka atkurti nuosavybės teises į 10 tūkst. hektarų žemės. Vilniuje nuosavybės teisė atkurta vos į 32,3 proc. prašymuose nurodyto ploto, Kaune - į 58,2 proc., Panevėžyje - į 46,6 proc., Birštone - į 61,4 proc., Palangoje - į 52,9 proc. Kituose miestuose situacija kur kas geresnė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KARANTINAS: Latvijoje nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms, iki lapkričio 15-osios, įvedamas karantinas.
  • ATSAKYMAI: Antradienį Seimo posėdyje generalinė prokurorė Nida Grunskienė atsakys į parlamentarų jai raštu patektus klausimus apie rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes.
  • VIZITAS: Antradienį į Vilnių atvyks Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda: oficialus vizitas skirtas Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms paminėti.
  • APDOVANOJIMAI: Pirmadienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) apdovanoti Tokijo olimpinėse žaidynėse prizines vietas užėmę sportininkai, jų treneriai ir medikai.
  • TVORA: 400 kilometrų ilgio tvorą pasienyje su Baltarusija norėtų statyti 12 įmonių.
  • POLIGONAS: Naujasis karinis poligonas turėtų atsirasti Rūdninkuose, pirmadienio posėdyje nusprendė prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama aukščiausius šalies pareigūnus vienijanti Valstybės gynimo taryba (VGT).
  • AUTOMOBILIAI: Sausį-rugsėjį Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 109609 naudoti lengvieji automobiliai, t.y. 2,6% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2020 m. (112588 vnt.),o vidutinis jų amžius siekė 11,2 metų.
  • UNESCO: Kitais metais paaiškės, ar istorinė Kauno teritorija – Žaliakalnis drauge su Naujamiesčio teritorija pateks į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
  • BVP: Trečiąjį metų ketvirtį Kinijos bendrasis vidaus produktas augo lėčiau, nei buvo prognozuojama, fiksuotas - 4,9% augimas.
  • METAVISATA: Socialinės žiniasklaidos milžinė „Facebook“ sekmadienį paskelbė, kad per ateinančius penkerius metus Europos Sąjungoje (ES) sukurs 10 tūkst. naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų, kad padėtų kurti vadinamąją metavisatą, kuri ištrintų ribas tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote, kad tarp nelegalių migrantų gali pasitaikyti teroristų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Planuojama įvesti iš darbuotojų lėšų apmokamą testavimą. Kaip planuojate elgtis?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +3 C

+5 +13 C

 

+11 +15 C

+5 +9 C

+11 +15 C

 

+11 +15 C

0-5 m/s

0-9 m/s

 

0-11 m/s