Yra vilties, kad valdžia atsikvošėsnuotraukos (16)

2019 birželio mėn. 14 d. 13:56:29 Perskaitė 1694

Iš Lietuvos nesitraukiant karščiams, mokyklos viena po kitos skelbia stabdančios ugdymo procesą ir leidžia moksleiviams pasilikti namuose. Paradoksas, tačiau prieš dvejus metus „stūmusi“ ilgesnių mokslo metų idėją ir neklausiusi švietimo bendruomenės argumentų, šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pati ragina mokyklas koreguoti ugdymo procesą. Pažadėta nustatyti temperatūros ribą, kai pamokos būtų atšaukiamos. Tačiau pripažinimo, kad ilgesni mokslo metai buvo klaida, dar negirdėti.

 

Ko gero, vienas pirmųjų, išdrįsusių stabdyti ugdymo procesą dėl alinančių karščių, buvo Alytaus Butrimonių gimnazijos direktorius Valdas Valvonis. Jis „Vakaro žinioms“ sakė, kad iki tol vykęs ugdymo procesas buvo lyg imitacija: „Koregavome ugdymo procesą, leisdami mokiniams per karščius likti namuose, gavus suformuluotas užduotis. Tai leido ministerijos atsiųstas raštas. Vaikai į mokyklą jau vangokai renkasi: vyresni jau dirba, o mažesnieji prie 40 laipsnių karščio klasėse išglebę. Autobuse vykstant iš kaimų dar karščiau. Mokytojai susidėlioję veiklas taip, kad vyksta kartojimas, organizuojamos netradicinės veiklos. Vyksta ugdymo imitacija. Visi matome, bet niekas nieko nesiima. Svarbiausia mokinių sveikata. Reikia dirbti tada, kada reikia, o ne kai pavėsyje virš 30 laipsnių karštis“.

Direktorius tikisi, jog ši vasara bus gera pamoka ir mokslo metai bus vėl sutrumpinti. „Nemanau, kad dvi savaitės, kepinant karščiams, galėtų pagerinti situaciją. Dirbti reikia ištisus metus ir imtis kardinalesnių priemonių“, - sakė V.Valvonis. Pasak jo, norint kelti ugdymo kokybę, reikalingi kitokie sprendimai: „Tai galėtų būti mokytojų kvalifikacijos kėlimas, valandų paskirstymas, jaunų mokytojų pritraukimas. Mokytojus motyvuotų aukštesni atlyginimai. Tai yra esminės problemos, dėl kurių į mokyklas neateina motyvuoti jauni mokytojai. Tai rezultatas to, koks diktuojamas požiūris į švietimą.“

Po vakar Seime vykusio pasitarimo dėl vaikų ugdymo proceso per karščius pranešta, kad bus koreguojamos higienos normos nustatant viršutinę temperatūros ribą ugdymo patalpose taip pat lauko temperatūros ribą, kurią viršijus vaikai galėtų neiti į mokyklą.

Higienos normos bus pritaikytos pagal vaikų amžiaus grupes.

Interviu su Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininke, Vilniaus Žvėryno gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Osipavičiūte:

- Lietuvoje mokslo metai jau buvo ilginti iki birželio 20-osios, tačiau tai nepasiteisino ir jie buvo sutrumpinti. Kitais metais mokslo metai turėtų trukti iki birželio 23-osios. Vėl lipame ant to paties grėblio?

- Taip. Tai būtų geras klausimas politikams, kurie pasirašo realybės neatitinkančias problemas, o po to stengiasi įgyvendinti viską, nežiūrėdami į realybę. 2017 m. mitingavome prieš ilgesnius mokslo metus sakydami, kad jie problemų neišspręs. Bet buvo neva išspręsta problema, kai birželio mėnesį tėvai neturėjo, kur dėti vaikų. Neva tegul vaikai sėdi mokyklose. Nors jos nepritaikytos tokiems orams. O patarimas vesti edukacines veiklas lauke atrodo visiškai nelogiškas.

Manau, šių metų karštis - dar viena priežastis susimąstyti, kad prieš ilginant mokslo metus reikėjo gerai viską pasverti. Pailgintas laikas neišsprendžia problemų, kuriomis dangstėsi ministerija. Buvo aiškinama, kad mokytojai nespėja išeiti programų, tačiau tai neatitinka tikrovės. Aš pati dirbu mokykloje ir su vaikais baigiau jau visas programas.

- Ministerijai viskas buvo sakyta, bet niekas nesiklausė ir negirdėjo. Viskas, ką sakėme, pasitvirtino.

Bėda ta, kad orientuojamasi į užsienio švietimo sistemas. Tačiau tokiu atveju reikėtų išanalizuoti ir kitus dalykus: kaip vaikams suplanuotos atostogos mokslo metų metu, kokios yra programos ir kaip mokyklos patalpos pritaikytos ugdymo procesui. Mes ne prieš tai, kad vaikams būtų suteikta daugiau žinių, mes pasisakome už tai, kad viską reikia daryti protingai.

Dabar žadama ieškoti būdų montuoti kondicionierius ar kitaip pritaikyti mokyklas. Bet tai idėjos iš fantastikos srities. Įsivaizduokime, kiek lėšų tai kainuotų. Stogai mokyklose kiauri ir yra daugybė kitų problemų, kurių sprendimui reikia pinigų. Apie kokią kondicionavimo sistemą galima kalbėti...

- Premjeras Saulius Skvernelis tikino, jog pedagogų algos kils tuomet, kai gerės mokinių rezultatai. Mokslo metų ilginimas tam ir buvo skirtas. Šie dveji ilgesni mokslo metai prisidėjo prie mokinių rezultatų gerėjimo?

- Žinoma, kad ne. Vaikai mokslo metų pabaigoje jau pervargę. Nemanau, kad šios dvi savaitės daro įtaką mokinių pažangumui. Darbas turi vykti visus metus. Premjero pasisakymas yra ciniškas iš nesupratimo, kas vyksta švietimo sistemoje. Gal ir valdžiai kelkime algas tik tada, kai mus tenkins jų rezultatai?

- Ar ministerija domisi, kokius ilgesnių mokslo metų rezultatus mato mokyklų bendruomenės?

- Niekas nesidomi. Gauname tik iš viršaus nuleidžiamus dokumentus. Nėra atliekami jokie tyrimai ar vertinimas. Galiu drąsiai pasakyti, kad tai nepasiteisino ir neduoda jokios naudos ugdymo kokybei.

- Bet gal dėl pailgintų mokslo metų anksčiau mokytis nelinkę mokiniai šiandien klasėse sėdi įsitempę ir jau lygiuojasi į pirmūnus?

- (Juokiasi.) Ne, kelios savaitės motyvacijos neprideda. Kaip jie gali sėdėti pasitempę? Jeigu moksleivis nemotyvuotas, ilgesni mokslo metai nieko nepakeis. Motyvuoti mokiniai stengiasi ir taip, o kuriems sausį nerūpi mokytis, nerūpės, net jei mokslo metai tęsis ištisus 12 mėnesių.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net