„Williams“ aferą amerikiečiai prasuko prieš tai pasitreniravę Kėdainiuosenuotraukos (1)

2011 liepos mėn. 11 d. 12:18:14 Perskaitė 13272

Šimtus milijonų litų Lietuvai kainavusi „Williams“ afera 1999-aisiais perimant „Mažeikių naftą“ nebuvo pirmasis amerikiečių prisvilęs blynas mūsų šalyje. Treniruočių pobūdžio mažesnė aferytė prasukta dar 1995 metais Kėdainiuose. Susišlavęs 552 tūkst. JAV dolerių (tada - daugiau nei 2,28 mln. litų) už nepadarytus darbus amerikiečių firmos „FM International“ padalinys bankrutavo ir iš Lietuvos horizonto dingo. Šiuos pinigus Finansų ministerija per antstolius siekia susigrąžinti iš niekuo dėtų kėdainiečių.

Kėdainių rajono savivaldybė 1995 metais pasirašė kontraktą su JAV inžinerinės firmos „FM International“ Teksaso valstijoje veikusiu padaliniu „J.Bailey company“, kad ši už 1,2 mln. JAV dolerių (tuomečiu kursu - 4,8 mln. litų) į Kėdainius atveš vandens geležies šalinimo stoties įrangą, ją sumontuos, apmokys darbininkus ir paleis. Bet to neįvykdė.

Tačiau firmai visus pinigus pervedė Jungtinių Valstijų EXIM bankas, iš kurio su Vyriausybės garantija buvo gauta paskola stoties statybai.

Negavo, bet privalo atiduoti

Statyboms vykdyti amerikiečiai nusisamdė vietos firmą „Melkomsta“, pradėjo vežti įrenginius. Kuo tolyn, tuo statybos tempai ėmė lėtėti, kol galutinai visai sustojo. Statybininkai dirbo tol, kol baigėsi pinigai. Galiausiai kėdainiečiai sužinojo, kad „J.Bailey company“ bankrutavo ir į Kėdainius nebeatvažiuos. 1999 metais UAB „Kėdainių vandenys“ vandens geležies šalinimo stoties statybą baigė savo jėgomis ir savo pinigais.

EXIM bankui kėdainiečiai grąžino 629 tūkst. JAV dolerių (2,5 mln. litų), tiek, kiek pasinaudojo iš vandens geležies šalinimo stoties statybai suteiktos paskolos. Kitą paskolos dalį, 552 mln. litų, EXIM bankui atidavė Finansų ministerija. Biudžete atsiradusią spragą Vyriausybė nutarė išlyginti Kėdainių sąskaita. Iš JAV banko, papenėjusio suktus savo tėvynainius, Lietuva nedrįso nieko pareikalauti.

Tai, kad kėdainiečiai paskolos negavo ir ja nepasinaudojo, 2000 metais patvirtino Valstybės kontrolė, bet, nepaisant to, Vyriausybė savo ketinimo neatšaukė. Nuo 2008 metų į „Kėdainių vandenų“ duris vis beldžia antstoliai.

Vandens bendrovė teisybę rasti bando per teismą, bet kol kas jiems ne itin sekasi. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad Vyriausybės ketinimas išieškoti negautą paskolą neteisėtas, bet Turto bankas, kurį Finansų ministerija įgaliojo jai atstovauti, sprendimą apskundė aukštesniam teismui. Tiesa, Vyriausiasis administracinis teismas atsisakė nurodyti, kas teisus, tad „Kėdainių vandenims“ norint toliau siekti teisybės teks kreiptis į bendros kompetencijos teismą. Nors dokumentai rodo, kad prie daugiau nei pusės milijono JAV dolerių „Kėdainių vandenys“ nebuvo nė prisilietę, advokatai jiems šimtaprocentinės sėkmės negarantuoja. Sutartis pasirašyta itin suktai.

Teksasas už milijoną atsilygino garbės vardais

Pasak dabartinio „Kėdainių vandenų“ direktoriaus Kęstučio Vaitkevičiaus, iš tokios sutarties to tik ir buvo galima tikėtis, iš pat pradžių turėjo būti aišku, kad ji kreiva: „Sutartyje su „FM International“ buvo numatyta atsiskaityti gavus įrenginius arba atlikus darbus, bet ne vėliau kaip pagal grafiką. Amerikiečiai bankrutavo, o pinigai paskui juos iškeliavo paskui banke (!) parengtą grafiką“.

Ar Vyriausybė galėjo amerikiečių bankui nesumokėti pinigų, kuriais Kėdainiai nepasinaudojo? „Galėjo, - įsitikinęs K.Vaitkevičius, - paskolą EXIM bankas buvo apdraudęs“.

Tai kodėl to nepadarė? Greičiausiai Vyriausybė tuomet tiesiog nenorėjo pyktis su banku dėl tokios „smulkmenos“, nes iš jo buvo gavusi pinigų Būtingės terminalo statybai.

Geriau jau dėti per galvas saviems nei bent žodeliu papriekaištauti amerikiečiams.

Per galvas saviems visai rimtai gali kliūti. Jeigu teismai pripažintų, kad „Kėdainių vandenys“ negautą paskolą vis dėlto turi grąžinti, už tai sumokėti tektų visiems „Kėdainių vandenų“ vartotojams. Kiek pabrangtų vanduo, priklausys nuo to, per kiek laiko Vyriausybė panorėtų atgauti amerikiečiams padovanotus pinigus.

Gražioji sandėrio pusė yra ta, kad Teksaso valstijoje registruota „FM International“ bendrovė Kėdainiams atsilygino dviem savo garbės piliečių vardais. Juos gavo tuometis Kėdainių savivaldybės meras Vigimantas Kisielius ir tuometis UAB „Kėdainių vandenys“ direktorius Albinas Umbrasas.

Kėdainiečiai Teksaso valstijos garbės pilietį V.Kisielių prisimena ir kitaip. Po neilgo meravimo jis į bankrotą nuvarė iki tol sėkmingai dirbusią „Kėdainių biochemijos“ gamyklą, o praėjusiais metais išgarsėjo bandymu per protekcijas be konkurso prasibrauti į Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo postą.

Romualdas OZOLAS - politologas:


Anksčiau sakėme, kad Lietuva yra Maskvos kiaulidė, o dabar, kai kiaulidėmis Lietuvą pavertė užsieniečiai, tylima. Politikantai už grašius pardavinėja Lietuvą ir daro iš to biznelius.

Į Lietuvą ateina avantiūristai, norintys pasiimti ir ką galima, ir ko negalima. Ilgam čia užsilikti nori tik tie, kurie žino, kad visada čia galės turėti rinką. Tokie kaip „Philip Morris“. Mūsų kova su kontrabanda jiems tik į naudą. Daugelis iš jų ateina čia pasipinigauti, sukčiuvių kompanijos ateina. Kaip tarybų laikais ilgo rublio, taip dabar ilgo lito ar ilgo dolerio ieškantys.

Aš į juos žiūriu kaip į pačius bjauriausius vidutinio dydžio plėšrūnus, gana smulkių karosų būrį. Iš juos proteguojančiųjų neišskirčiau nei socialdemokratų, nei konservatorių, nei jokių kitokių. Prieš pinigą jie visi kaip šunyčiai stovi ant užpakalinių kojų. Tad mums juos rekomenduoti gali bet kas, jeigu tik už tą rekomendaciją yra gerai patepama. Užsieniečiams nesvarbu, ar iš valdžios grobti, ar iš kokio verslo žmogaus.

Nepritariu pasakymui, kad su mumis taip elgiamasi todėl, jog mes esame vadinami „veršių tauta“. Mano manymu, mes esame pernelyg patiklūs žmonės, pernelyg geri, pernelyg dar išlaikę tikėjimą, kad žmoniškumas yra. Čia yra mūsų nelaimė. Bijau, kad mes tą tikėjimą negreitai išsemsime. Ir mirsime su šituo tikėjimu. O nauja karta jeigu ir išmoks ko nors svetur išvažiavusi, ar čia norės grįžti? Ką jie čia ras? Kinus?

Didžioji amerikiečių pamoka, kaip reikia melžti

„FM International“ Teksaso valstijoje JAV veikęs padalinys „J.Bailey company“ su Kėdainiuose nugvelbtais 552 tūkst. dolerių - smulkmena, palyginti su pakliūsiančia į istorijos vadovėlius „Williams“ afera. Primename šią brangiai Lietuvos žmonėms kainavusią „investuotojų suradimo ir priviliojimo“ istoriją.

1998 m. rugsėjo 11 d. Seimą valdanti konservatorių dauguma ir „Williams“ atstovai pasirašė laikinąją „Mažeikių naftos“ valdymo sutartį. Nuo pirmos minutės buvo aišku, kad ji labai žalinga Lietuvai.

Sutartis numatė, kad amerikiečiams už įmonės valdymą Vyriausybė mokės ne pagal darbo kokybę, pelną, o pagal naftos perdirbimo ir pardavimo kiekį. Nors „Mažeikių naftos“ nuostoliai nuolat augo, vidutinis amerikiečių uždarbis siekė 61 tūkst. litų per mėnesį. Iš viso valstybė amerikiečiams už įmonės valdymą sumokėjo beveik 200 mln. litų.

Mūsų valstybė įsipareigojo apmokėti visų „Williams“ antrinių įmonių darbuotojų, iš jų inžinierių, technikos specialistų, buhalterių, aukštųjų pareigūnų, laiko sąnaudas. Taip pat pasižadėta apmokėti nakvynės ir maitinimo išlaidas, patirtas vykstant ne tik į Lietuvą, bet ir į bet kokią kitą užsienio šalį (!), keliaujant tų šalių viduje.

Amerikiečiams pažadėtos visos telefoninių pokalbių, teisinių paslaugų, finansinių patarėjų, delegacijų priėmimo reprezentacinių išlaidų kompensacijos ir dar daug kas. Kad, neduok Dieve, ko nors būtų nepamiršę, Lietuvos atstovai, rengę dokumentą, paskutiniu pasižadėjimų punktu patvirtino mokesčių mokėtojų pinigais padengsiantys „bet kokias kitas“ išlaidas.

Svečiai iš JAV Mažeikiuose, kituose miestuose restoranų savininkų prašydavo sąskaitose nurodyti kuo mažiau išgerto alkoholio, o vietoj to įrašyti daugiau maisto. Naudodamiesi Lietuvos politikų dosnumu, „Williams“ atstovai buvo išsinuomoję geriausius miesto butus. Lietuva amerikiečiams sumokėdavo net už prezervatyvus (šie buvo net labai paklausūs).

1999 m. Mažeikių naftos perdirbimo įmonė patyrė 89,8 mln. litų nuostolį, 2000 m. - 147,6 mln. litų, 2001 m. - 287,7 mln. litų, 2002 m. - 185,2 mln. litų. Įmonę pradėjus valdyti „Yukos“, 2003 m. „Mažeikių nafta“ jau gavo 275,2 mln. litų pelną.

Iš kur atsirasdavo „Mažeikių naftos“ nuostoliai? Didžioji dalis jų susidarė, nes „Williams“ benziną pardavinėdavo net už žalios naftos kainą.

Privatizavimo fondas už „Mažeikių naftos“ kontrolinio akcijų paketo perleidimą amerikiečiams negavo nė lito. 75 mln. JAV dolerių (tuomet - 300 mln. litų) buvo pervesta į „Mažeikių naftos“ sąskaitą Londone ir tokiai pat sumai buvo išrašytas vekselis, kuris liko neapmokėtas, tad valstybė negavo nė lito.

Šią savaitę „Respublikoje“ skaitykite: kodėl Vyriausybė ir Finansų ministerija ieško aferistų ne Jungtinių Valstijų EXIM banke, bet nori nureketuoti kėdainiečius?





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net