1 nuotr.Vyriausybės posėdyje pritarta Neįgaliųjų įsitraukimo į atvirą darbo rinką reformai. Ja siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. atsisakyti socialinių įmonių statuso ir pereiti prie Užimtumo įstatyme nustatytų paramos priemonių taikymo visiems atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams, įdarbinantiems negalią turinčius žmones.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikino, kad ši reforma yra ilgai laukta ir labai reikalinga, siekiant palengvinti neįgaliųjų žmonių įsitraukimą į darbo rinką.
„Jeigu vienu sakiniu, tai tikslas yra remti žmones, turinčius negalią, visuose jų pasirinkimuose dirbti ir kad ta parama nebūtų priklausoma nuo įmonės statuso, o būtų priklausoma tik nuo negalią turinčio žmogaus pasirinkimų ir galimybių“, – trečiadienį pristatydama reformą, sakė M. Navickienė.
Premjerė Ingrida Šimonytė, pritardama reformai, teigė, kad praeityje šioje srityse visada matėsi didžiulė disproporcija, kai iš esmės lėšų paskirstymas buvo atvirkščiai proporcingas.
„Jeigu įmonėse dirbo apie 10 proc. neįgaliųjų, ir net negali pasakyti, kad didžioji dalis žmonių turėjo didelę negalią, kaip tik žmonės su lengvesne negalia buvo, tai tam 10 proc. buvo skiriama 80–90 proc. visų lėšų, kurios yra numatytos finansinės paramos, o atvirai rinkai, kur dirba didžioji dalis, buvo skiriama atitinkamai apie 10 proc. Paskui tos lėšos kažkiek padidėjo, bet tikrai santykis labai smarkiai nepasikeitė, ir ta disproporcija liko labai didelė“, – Vyriausybės posėdyje sakė I. Šimonytė.
Reformoje numatoma, kad darbingo amžiaus neįgalieji, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, būtų laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais. Subsidija darbo užmokesčiui, priklausomai nuo darbingumo lygio, kompensuojant 50–75 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA (1 095 eurai), asmenims su sunkia negalia būtų mokama neterminuotai, su vidutine negalia – iki 24 mėn., su lengva negalia – iki 6 mėn. Taip pat būtų taikomos kitos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Taip pat siekiama įteisinti naują priemonę – subsidiją darbo asistento išlaidoms (62 proc. minimaliojo valandinio atlygio (2,77 euro) už kiekvieną asmenį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kai buvo suteikta darbo asistento pagalba).
Reformoje planuojama nustatyti darbo vietų pritaikymo subsidijas bei padidinti pagalbos, atliekant įsidarbinimo procedūras, ir lydimosios pagalbos, kurios teikimui pasitelkiami tretieji asmenys, vienos valandos įkainį – iki 0,2 BSI (8,4 euro) už kiekvieną neįgalų asmenį.
