respublika.lt

Visuomenė maitinama skandalais, o dėl rimtų dalykų - nežinia

(254)
Publikuota: 2022 lapkričio 08 12:55:11, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 7 nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas sako, kad „dienai X“ būtina ruoštis ir reikia tai daryti rimtai. O dabar svarbūs darbai arba slepiami, arba tiesiog imituojami. Stasio Žumbio nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas, „valstietis" Dainius Gaižauskas sako, kad tai, kas dabar vyksta Lietuvoje taikos metu, yra pavojinga. O kas būtų, jeigu priešas pašonėje sugalvotų patikrinti NATO reakciją būtent mūsų valstybėje, net baisu pagalvoti. Pokalbyje su „Vakaro žiniomis" D.Gaižauskas neslėpė manantis, jog valdančiųjų daromų klaidų kaina gali būti pražūtinga.

 

Neseniai vienoje televizijos laidoje D.Gaižauskas užsiminė, kad net NSGK nėra informuotas, koks yra mūsų valstybės rezervas, jeigu ateitų „diena X". Ar pakaktų mums slėptuvių, maisto ir medikamentų atsargų? Juk valstybės rezervą turi sudaryti tam tikras fondas būtiniausių priemonių, kurių užtektų 1-3 mėn. Kalbama, kad iki kovo 1 d. tokį rezervą turime, tačiau Vyriausybė dėl įvairiausių pretekstų vis pratęsinėja nepaprastąją padėtį ir galimai tą valstybės rezervą vis tuština.

Ar tikrai Lietuva turi pakankamą rezervą, jei tektų patirti ekstremalius iššūkius?

„Aš irgi atvirai klausiu, ar mes žinome, kokį turime valstybės rezervą ekstremaliems atvejams, - atsakė D.Gaižauskas į „Vakaro žinių" klausimą. - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nebuvo nė vieno posėdžio, kur būtų klausiama informacijos apie valstybės rezervą. Kur jis yra, kokia jo struktūra - mes tokios informacijos neturime. Savivaldybės, tos kurios drąsiau kalba, irgi tokios informacijos neturi.

Nepaprastoji padėtis buvo įvesta visiškai nekompetentingai. Tik tam, kad leistų naudoti valstybės rezervą. Nurodant kokią nors faktinę aplinkybę, grėsmę, kodėl nepaprastoji padėtis būtina. Pavyzdžiui, kad Rusijos piliečiai negalėtų patekti į Lietuvą, Tačiau nėra nei vadovavimo, nei atskaitomybės, kaip turėtume elgtis ištikus tikrai grėsmei. Pradedant evakuacija ir baigiant ligoninių aprūpinimu. Juk pirmąją medicininę pagalbą tektų teikti ir laikinose ligoninėse, ir lauko sąlygomis. Gali padaugėti ir marodieriavimo atvejų, įvairių užpuolimų, gedimų, cheminių atakų. Reikia žiūrėti į visa tai strategiškai, kiekvienu atveju nesidangstyti Rusijos grėsme. Tačiau vos kokią nors klaidą Vyriausybė padaro - tuoj prisidengia nepaprastąja padėtimi".

- Anksčiau dar būdavo viešai užsimenama apie grūdų rezervus, kažkur saugomus. O dabar net ir apie juos - tyla?

- Matote, tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, grūdų rezervai buvo saugomi tam tikrose saugyklose, o vėliau priimtas sprendimas, kad didieji ūkininkai pagal susitarimą įsipareigoja dalį savo grūdų saugoti valstybės reikmėms ir valstybė tai kompensuoja.

Bet kad dėl kitų rezervinių dalykų, pavyzdžiui, geriamojo vandens būtų koks nors auditas daromas - tai to nebuvo. Parlamentas apie tai neinformuotas. Tai gėda. Pradedame jaustis nesaugiai.

Gal yra kas nors daroma, tik mes to nežinome? Drąsesnės savivaldybės signalizuoja, kad rezervų nėra. Gal kitos turi, bet nesako? Čia Vyriausybės tiesioginė pareiga - aprūpinti valstybę rezervais, kurie būtų naudojami atsitikus kokiai nors nelaimei. Ir už tai atsiskaityti. Kažkas turi visa tai audituoti, o Vyriausybė atsiskaityti vos ne kiekvieną dieną, nes būtent ji nepaprastąją padėtį įvedė. Bet nieko gi nėra. Niekas neatsiskaito.

- Ši Vyriausybė konfliktuoja netgi su savo partiečiais. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, skirtingai nei jo partietis, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas netgi manė, kad Vokietijos brigadai, kol jai Lietuvoje nesudarytos gyvenimo sąlygos, nebūtina čia dislokuotis. Esą jei Rusija mus užpultų, vokiečiai atlėktų mūsų ginti per 10 dienų. Ar A.Anušauskui pritartumėte?

- Tas susitarimas - ne vien Lietuvos ir vokiečių reikalas. Yra NATO gynybiniai planai, kurie yra vienaip ar kitaip jau aktyvuoti dėl karo Ukrainoje. Didžiosios Britanijos kariai yra Estijoje ir Latvijoje, Lenkijoje - JAV, o vokiečiai - Lietuvoje. Turime priešakines linijas. Dėl vokiečių buvimo čia visos Seimo frakcijos sutarė, kad pagal esamas sąlygas ir pagal uždavinius, kuriuos NATO kelia, Vokietijos brigada turi būti dislokuota Lietuvoje. Čia jų (Vokietijos brigados - aut. past.) buvimas yra būtinas. Tas procesas dislokavimo vyksta. Taikos metu pagal mūsų įstatymus procesas galėjo užtrukti ne vienerius metus, bet jei vyksta karas Ukrainoje, jei valdantieji prisidengia karu, procesas paskubintas.

- Bet kareivinės, kur galėtų apsigyventi vokiečiai, dar tik statomos, dar tik brėžiniuose?

- Brigada yra ta kariuomenė, kuri gali dirbti ir lauko sąlygomis, laikinai gyventi palapinėse, konteineriuose, gali patys sau ir šviesą ir šilumą užsitikrinti. Reikia tik vietą nurodyti, kur jiems įsikurti, bet niekas to nedarė.

Sako, per dešimt dienų gali atvažiuoti. Nieko panašaus. Raketos lekia labai greitai. Jau mes tas grėsmes matome. Baltarusija yra ženkliai arčiau nei Vokietija. Kariuomenę traukiniais iš Baltarusijos atvežtų per kelias valandas...

Rizikas reikia valdyti. Rizikoms reikia ruoštis. Vokietijos brigada Lietuvoje mums gyvybiškai būtina. Turi būti ir vadavietė, pratybos bendros, priešakinės linijos suformuotos. Amerikiečiai taip pat priėmė sprendimą čia treniruotis. Mūsų (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto - aut. past.) griežtumas, spaudimas krašto apsaugos ministrui A.Anušauskui jau davė rezultatų. Visi pradėjo kalbėti, kad vokiečių brigada turi nuolat būti Lietuvoje.

- Koks karių skaičius sudaro brigadą?

- 5000-7000 karių. Aišku, reikalinga ir infrastruktūra, atitinkamos sąlygos. Juk nesukiši visų karių į patalpas ir jie ten nesėdės. Reikia ginkluotės, tam tikrų energijos šaltinių, įvairių informacinių sistemų, programavimų. Yra tam tikrų viešai neskelbtinų dalykų. Turi kariai poligonuose treniruotis, turi ruoštis, susipažinti su Lietuvos reljefu, gamtinėmis sąlygomis, intensyviai prie jų prisitaikyti. Ne taip, kad atvažiavo aklai.

Visą tai galima padaryti. Tik reikia daryti. Aišku, kai yra ekstremalūs atvejai, kai reikia skubėti, didėja ir klaidų rizika, bet tam ir yra profesionalai. Iššūkius reikia valdyti. O jeigu nenori, nesugebi, tai darai klaidą po klaidos.

- Kokias klaidas pastebite?

- Manau, bus dar politologų ir žiniasklaidos atstovų sprendimas, kad dabartinė Vyriausybė yra viena blogiausių ar blogiausiai veikusi Vyriausybė nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Kur pažvelgsi - visur klaidos, pradedant nuo užsienio reikalų ministro - partijos pirmininko. Išsišokimai su Kinija, Baltarusija, skandalas dėl baltarusiškų trąšų vežimo, skandalas dėl tranzito į Kaliningradą, nevykusiai pritaikius Europos Sąjungos sankcijas.

Su tam tikromis kitomis valstybėmis mes turime išlaikyti labai glaudžius diplomatinius santykius. Santykiai su Lenkija turėtų būti labiau glaudūs, bet dabartiniai valdantieji ir Lenkija į priešingas puses žengia. Nėra paramos verslui, nieko nėra, o Aušrinė Armonaitė šneka, kad po kažkiek dešimtmečių skrisime į kosmosą. Kaip juokauju, jei „laisviečiai" valdžioje, jie kalba apie narkotikus, o jų galimai paragavę išskrenda virš debesų.

Teisingumo ministerijai vadovaujanti bakalaurė, iškėlusi gerbiamam advokatui drausminę bylą, susipyko su advokatų bendruomene, o teisėjų nuo Lietuvos į Europos Sąjungos teismus nepaskiria. Tai didžiausias skandalas. Lietuvoje dar taip nebuvo.

Viską mato premjerė, bet nieko nedaro. Tokios šaliai svarbios jėgos struktūros kaip Viešojo saugumo tarnyba ir policija tarpusavyje susipriešino per vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę. O juk tos abi tarnybos yra atsakingos už mūsų viešąjį saugumą nepaprastosios padėties metu.

Ministrai reklamuoja savo kostiumus, laikrodžius, o net nežinome, kokį turime valstybės rezervą, apie evakuacijos planus nieko nežinome. Pridarys tiek žalos, kad srėbsime tą košę dešimtmetį.

- Gal galėtume įvardinti bent vieną šios Vyriausybės ministrą ar ministrę, dirbančius gerai?

- Žinote, bandėme ieškoti, bet neradome. Net finansų ministrė Gintarė Skaistė su savo partiečiu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku dėl finansų pykstasi.

Bankai baigia paskutines kelnes numauti. Apribotas atsiskaitymas grynaisiais pinigais, bet instrukcijoje, kaip elgtis esant nepaprastajai padėčiai, evakuacijai, imperatyviai nurodyta, kad žmonės turėtų grynųjų pinigų.

Kai valdantieji bandė išgelbėti nuo interpeliacijos žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, net Seimas buvo skilęs į dvi dalis, opozicija atskirai posėdžiavo.

Nematau nė vieno šios Vyriausybės ministro gerai dirbančio. Netgi Monikos Navickienės su tais privačiais pensijų fondais. Teko girdėti, kad pensininkai baiminasi: „nejaugi iš mūsų biudžetėlio bus maitinami privatūs bankai". Aš asmeniškai esu pasisakęs, kad reikia perkrauti Vyriausybę, pakeisti kai kuriuos ministrus. Gal tada šioks toks pasitikėjimas ja būtų sugrįžęs. Ingrida Šimonytė taip pat buvo žadėjusi, jog netikusius ministrus pakeis, bet dabar priėmė sprendimą - aklai juos ginti, gulti kryžiumi už kiekvieną. Dėl to ir gyvename baisiai..

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
171
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (254)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s