respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Vilnius pasimetė tarp atminimo lentųnuotraukos (18)

2019 rugsėjo mėn. 16 d. 07:05:30
Irena BABKAUSKIENĖ

Vilniuje ir toliau plėšomi puslapiai iš Lietuvos istorijos. Kai Lietuvoje neseniai viešėjusi Kazio Škirpos marti Kristina Tyliūtė-Škirpienė Gedimino pilies bokšte pasigedo granitinės plokštės su K.Škirpos ir kitų Lietuvos savanorių, pirmąkart čia iškėlusių Trispalvę, pavardėmis, susizgribome ir mes. Kur ir kada dingo atminimo lenta nuo Gedimino pilies muziejaus sienos? Ar ir vėl kažkas panoro pasiųsti „politinę žinią“ vienos tautos atstovams, kaip tai padarė Vilniaus savivaldybės taryba, nusprendusi panaikinti ir K.Škirpos alėjos pavadinimą?

×
nuotr. 4 nuotr.
Neberadusi atminimo lentos savanoriams Gedimino pilies bokšte, Vilniuje viešėjusi Kristina Tyliūtė - Škirpienė paskubėjo nusifotografuoti bent K.Škirpos alėjoje. Redakcijos archybo nuotr.

 

K.Škirpos vardo neliko ir Gedimino bokšte

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti pulkininko, diplomato K.Škirpos vienintelio sūnaus Kazimiero Kęstučio žmona Kristina Tyliūtė-Škirpienė praėjusią savaitę kilo į simbolinę jos šeimai vietą - Gedimino pilies bokštą, kuriame lankėsi prieš 8 metus. Nustebo neradusi čia kabėjusios atminimo lentos K.Škirpai ir kitiems kariams savanoriams. Skaudu, kai už Lietuvos nepriklausomybę kovoję žmonės šiandien trinami iš istorijos, Tautos atminties, sakė ji. Bet, užsukusi į pilies papėdėje esančią alėją, pasidžiaugė galimybe nusifotografuoti prie vis dar kabančios lentelės su pavadinimu „K.Škirpos alėja“, nors savivaldybė dar liepos 24-ąją priėmė sprendimą panaikinti šį pavadinimą ir pakeisti jį Trispalvės alėjos vardu.

„Respublikai“ pasiteiravus, kodėl Gedimino pilies bokšte nebeliko atminimo lentos K.Škirpai ir kitiems savanoriams, Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistas Arminas Šileikis aiškino: „2017-2018 metais, keičiant senąją ekspoziciją Gedimino pilies bokšte ir įgyvendinant naują koncepciją, buvo stengiamasi nuosekliai papasakoti Gedimino pilies istoriją nuo seniausių iki šių laikų. Šiuo tikslu buvo pakeista prieš tai buvusi ekspozicija. Pusrūsyje, kuriame prekiaujama lankytojo bilietais ir muziejaus suvenyrais, buvo įrengta archeologinė (seniausius laikus atspindinti) ekspozicijos dalis.“

Štai taip, atminimo lenta Nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, iki šiol kabėjusi pilies bokšto pusrūsyje, tiesiog nebetiko prie „naujos koncepcijos“. Todėl šiandien bokšte galima pamatyti tik prie Lietuvos vėliavos stiebo pagrindo pritvirtintą nuasmenintą lentelę, jog 1919 m. sausio 1 d. čia pirmąkart iškelta Trispalvė. Ją iškėlusiųjų vardai pasiųsti užmarštin. Nors Gedimino pilies bokšto vedėja Asta Daunoravičienė aiškino: „Kai vedame ekskursijas, pasakojame, kas iškėlė Trispalvę. Dar turime išleidę knygelę apie vėliavos iškėlimą. Jei kam norisi daugiau informacijos, galima čia pat nusipirkti šią knygelę.“

„Respublikos“ kalbinti pašnekovai atsakymo į klausimą, kas konkrečiai nusprendė, kad bokšto pilies muziejuje nebereikia K.Škirpai ir kitiems savanoriams skirtos atminimo lentos, siūlė kreiptis į tuometinę Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorę Birutę Kulnytę.

Kultūros istorikė B.Kulnytė, paprašyta prisiminti tuos laikus, kai pilies bokšte buvo keičiamos ekspozicijos, pasakojo: „Buvo keičiama ne tik bokšto ekspozicija, buvo vykdomas ir kapitalinis remontas. Kadangi visi tuo metu rėkė, ir teisingai rėkė, kad bokšto plytos „tirpsta“ ir kad reikia kažką daryti, jos buvo stiprinamos, konservuojamos ir viduje, ir iš lauko. Po renovacijos ši atminimo lenta buvo nuimta. Kas nusprendė nuimti? Ji buvo nelabai estetiška, mes būtume norėję jos kitokios, tai viena. Antra, gavome barti iš paminklosaugininkų, kad tai yra istorinis mūras ir į tokią sieną negalima akmeninių lentų gręžti. Atminimo lenta K.Škirpai pilies bokšte buvo pakabinta mano laikais (muziejaus direktore B.Kulnytė buvo nuo 1992 m. iki 2019 pavasario - red. past.). Po tų remontų sutarėme - yra K.Škirpos vardo alėja, išleidžiame knygelę apie vėliavos iškėlimą, tad neverta kovoti su paminklosaugininkais - gal tos atminimo lentos viduje ir nereikia. Ji padėta į istorijos skyriaus fondo saugyklas.“

Paklausta, ar tuo metu buvo kilusios politinės diskusijos dėl K.Škirpos asmenybės, B.Kulnytė sakė: „Tikrai ne, pagrindinė priežastis nuimti šią lentą buvo paminklosaugininkų reikalavimas negadinti plytų kalant lentą į sieną. Ten ir ekspozicija padaryta taip, kad nežalotų sienų. O Vilniaus savivaldybės politikų siekis panaikinti K.Škirpos alėjos pavadinimą - visai kas kita. Tai yra žemiausio lygio nuvorišų veiksmas. Įsivaizduoju, kad visi tie organizatoriai net nežino, ką toks šviesus žmogus kaip K.Škirpa darė, kad pats buvo nacių areštuotas ir panašiai. Visi tie dalykai protaujančiam ir nepiktam žmogui yra labai aiškūs. Bet yra žmonių, kurie nori tos konfrontacijos, ją skatina. Jei paklaustume istorijos trynimo organizatorių, ar yra skaitę K.Škirpos prisiminimus „Lietuvos Nepriklausomybės sutemos“, manau, skaičiusio neatsirastų nė vieno. Ir tuo viskas pasakyta. Tiesiog yra žmogelių noras iškilti, aš netgi taip bjauriai įtariu - užsidirbti ir kelti tokias bangas.“

Politinis Vilniaus savivaldybės signalas

Kalbant apie keliamas bangas, vandens drumstėjų išties toli ieškoti nereikia - užtenka prisiminti Vilniaus savivaldybės tarybos veiksmus.

K.Škirpos alėjos pervadinimo iniciatorius, Lietuvos žydų bendruomenės atstovas ir sostinės mero Remigijaus Šimašiaus bendražygis taryboje Renaldas Vaisbrodas priežastį, dėl ko teiktas pasiūlymas pakeisti K.Škirpos alėjos pavadinimą, aiškino tuo, jog K.Škirpos vadovaujamo Lietuvių aktyvistų fronto atsišaukimai galėjo paskatinti antisemitines nuotaikas Lietuvoje, o pulkininkas Škirpa, kaip asmuo, vadovavęs Lietuvių aktyvistų frontui, esą prisidėjo prie antisemitizmo iškilimo į politinį lygmenį.

R.Vaisbrodas viename tarybos posėdyje liepos mėnesį nė neslėpė, kodėl reikia skubiai keisti alėjos pavadinimą: „Kviečiu tarybą apsispręsti ir siūlau kalbėti apie skubą dėl šių priežasčių: pirma, tai yra galimybė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pasiųsti politinį signalą - kaip žinoma, šią savaitę, iš tiesų - liepos 14-15 dienomis, mes minime Kauno ir Šiaulių geto likvidavimo 75-ąsias metines.“

Situaciją komentuoja Vilniaus savivaldybės tarybos narys Artūras Zuokas:

„Su Kazio Škirpos marčia kartu kopėme į Gedimino bokštą. Padiskutavome, jog šiandien visame pasaulyje ritasi banga, siekianti ištrinti asmenybes, kurios veikia, kurios kovoja už kažką. Prisiminiau sovietmetį, kai mus mokė, kad istorijos ratą suka liaudis. Vakarų pasauly visą laiką buvo sakoma, kad istorijos ratą suka asmenybės, lyderiai. Šiandien, 30-aisiais Nepriklausomybės metais, mes turime situaciją, kai grįžtame į sovietinio laikotarpio ideologiją, kai trinamos asmenybės, lyderiai, viskas nuasmeninama. Ir, kaip pastebėjo K. Škirpienė, panašiai vyksta daug kur. Įsigali ta leftistinė, kairioji ideologija, nuasmeninanti, viską paverčianti bevarde mase, taip naikinant lyderystės geną, norą prisiimti atsakomybę, nebijoti rizikuoti, kovoti. Ir, natūralu, tikėtis būti už tai įvertintam. Šventų nėra. Visi klysta. Bet reikia vertinti už darbus, kuriuos padarai, o jeigu yra klaidos, reikia pasakyti, kad būta ir klaidų. Bet negalima ištrinti asmenybių.“

Paklaustas, kaip paaiškintų situaciją, kai, sostinės tarybai liepos mėnesį paskelbus sprendimą K.Škirpos alėją pervadinti Trispalvės alėja, vis dar kabo senasis alėjos pavadinimas, A.Zuokas sakė:

„Todėl, kad dabartiniai leftistiniai kairieji politikai, net jei save ir vadina liberalais, kovoja tik feisbuko arenose. Feisbuke pavadinimo keitimas jau įvyko - vadinasi, jie jau savo darbą padarė. O kaip vyksta realus gyvenimas, jų jau nebedomina. Jau beveik du mėnesiai priimtas tarybos sprendimas, tačiau, ačiū Dievui, lentelė su K.Škirpos alėjos pavadinimu kaip kabėjo, taip ir kabo.

Čia kaip ir su Generolu Vėtra - savo skandalą, savo kiršinimą R.Šimašius jau padarė, o dabar, kai buvo atkurtas teisingumas - grąžinta lenta į tą pačią vietą, jis jau sako, jog atminimo lentos nebenukėlinės. Na taip - meras darbą feisbuke jau padarė. Jam dabar reikia naujos temos, nes feisbuke reikia labai daug temų ir labai greitai viską daryti. Ta feisbukinė politika, feisbukinė teisė šiandien yra didžiausias viešosios politikos vėžys.“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (18)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 2

Dienos klausimas

Kaip manote, ar bus pritarta automobilių taršos mokesčio įvedimui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau keitėte padangas savo automobiliui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

 +9 +10 C

 

+4 +6 C

+15 +18 C

+11 +12 C

 

 +12 +14 C

3 m/s

3 m/s

 

2-3 m/s