respublika.lt
 

Vieniems žemė - akmuo po kaklu, kitiems - auksasnuotraukos (10)

2019 birželio mėn. 15 d. 14:30:29
Dalia BYČIENĖ

Ne paslaptis, kad didžiulės ES paramos sumos mūsų krašte neapmokestinamos. Neatskaitomi jokie mokesčiai už tiesiogines išmokas. Kai net klestinčios valstybės iš to pildo savo biudžetą. Ar sąžininga tokia mūsų valstybės politika prieš visus eilinius dirbančiuosius?

×
nuotr. 12 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas.

 

Mokesčius suneša smulkieji

Anot kovotojo už smulkiuosius žemdirbius, Šeimyninių ūkių atstovo Vido Juodsnukio, didžiausi mokesčių mokėtojai yra jie. Jie perka trąšas, visa, ko reikia ūkiui, bet nebūdami PVM mokėtojais, mokesčių susigrąžinti negali. O štai stambiesiems PVM sugrįžta. Jiems daroma daug nuolaidų, paliekama daug landų. Niekur kitur taip nėra. Jeigu tu daug uždirbi, nuo tavęs valstybė turi daugiau atskaityti.

Net Agrarinės ekonomikos institutas nebebijo pasakyti, kad pelnus stambiesiems ūkiams suneša tiesioginės išmokos. „Man keista, kodėl Lietuvoje tokia situacija. ES parama apmokestinta beveik visoje Europos Sąjungoje. Tenka bendrauti su Lenkijos politikais, ūkininkais ir jie stebisi, kad pas mus tokia situacija. Proteguojamos ir žemės ūkio bendrovės. Apskritai agrokoncernai, juridiniai asmenys neturėjo teisės įsigyti žemės. Tokiu būdu žemė tampa įrankiu, kuris valstybei nepavaldus“, - pyksta Šeimyninių ūkių atstovas.

Mažesni visad pralaimi

„Turtingiems pataikauja net „Sodra“, - įsitikinusi Joniškio ūkininkų sąjungos pirmininkė Lilija Šermukšnienė. Anot ūkininkės, nuo ateinančių metų „Sodra“ taikys mokesčių „lubas“. Ir vėl nelygybė. Apie 150 hektarų dirbantis ir apie apie 50 tūkst. pelno gaunantis ūkininkas, „Sodrai“ turės atskaičiuoti netoli 10 tūkst. eurų. Nuo vieno hektaro iš jo sąskaitos į „Sodros“ biudžetą nubyrės apie 68 eurus.

400 ha savininkas taip pat mokės 10 tūkst. eurų arba 19-25 eurus nuo 1 hektaro.

1000 hektarų žemės valdytojui lygybė atsieis tik 9,5 euro nuo hektaro.

„Kalbame apie progresyvius mokesčius, tačiau lyginant stambaus ir vidutinio ūkio mokamus mokesčius progresyvumo nematyti. Mažiau sumokėjus mokesčių, stambiajam lieka daugiau pinigų žemės pirkimui, jis gali siūlyti aukštesnes žemės nuomos kainas. O tam, turinčiam 150 ha, nebelieka nieko. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas žemės ūkio veiklai šiuo metu yra nuo 5 proc. iki 15 proc., bet jis ne visada teisingas smulkių ir vidutinių ūkių valdytojams“, - svarsto Joniškio ūkininkų atstovė.

Turtėjama nepastebimai

„Nėra ko apsimesti, kad dar turime žemės ūkio bendroves, nėra jų. Liko tik savininkai. Gal ūkininkai ir yra prisiėmę paskolų, jie žino kaip tvarkytis, kad vėliau išloštų.

Kalbama, kad ne visi norėjo imti ES paramą dėl neva nepalankių sąlygų. Netiesa, norėjo kiekvienas, tik duok. Mūsų krašte yra ūkininkų, kurie nuo 2006 m. po kelis milijonus jau yra susišlavę. Tai ko jiems nepirkti žemės? Pas mus žemės kaina sukilo iki 10 tūkst. eurų už hektarą. Žemės nebėra, ką tas jaunas žmogus kaime dirbs. Jeigu reikėtų sumokėti mokesčius nuo visų paramų, niekas nesiveržtų. Šit lenkai nuo 300 hektarų ES paramos nebeduoda“, - sako L.Šermukšnienė.

Palikti likimo valiai

Pasak Agrarinės ekonomikos instituto direktorės, mokslo darbuotojos Rasos Melnikienės, ūkininkai rodo pelną, pelnas geras ir su išmokomis jis yra sėkmingas.

„Lietuva pati apsisprendė remti žemės ūkį neapmokestinant tiesioginių išmokų. Pajamos yra didelės. Lyginant su smulkiaisiais ūkiais kontrastas didžiulis.

Problema, ta, kad smulkieji turi mažai fantazijos. Jei kiek gauna paramos, dažniausiai perka žemės ūkio techniką. Mažas ūkis negali tos technikos išnaudoti, reikia kooperuotis, o kooperuotis nemoka“, - sako direktorė.

Agrarinės ekonomikos instituto vadovei pritaria ir Šeimos ūkininkų atstovas V.Juodsnukis. Įstojus į į ES Lietuvai buvo iškeltos dvi sąlygos: pirma - sukurti Nacionalinio mokėjimo agentūrą, o antra - sukurti žemės savininkams konsultavimo tinklą. Tokios struktūros nėra iki šiol. „Konsultavimo tarnyba dabar aptarnauja tik 5 tūkst. ūkininkų, o Lietuvoje ūkininkaujančių yra 125 tūkst. Dėl to ir toks pasimetimas. Nežino nei ką auginti, nei kaip perdirbti, kam parduoti. Galėtų kooperuotis, bet nemoka“, - dėstė ūkininkas.

Už neapgalvotos kolektyvizacijos griovimo klaidas Lietuvos kaimas moka iki šiol. Pripažinkime, kad dėl tų klaidų kaimai liko tušti, skurdūs. Dėl to tenka mokėti pašalpas veltėdžiams. Mokėsime jau ir tiems, kurie iš nuosavos žemės kąsnio neišgyvena, turi prisidurti dirbami kitur. Žemelė jiems lyg akmuo po kaklu, primenantis, kad lengviau būtų ją pardavus tiems, kas ir taip daug turi. Žemdirbiai sako, kad nelygybė iš to, kad valstybė taiko skirtingus standartus. Tam, kam reikia, nepadeda, o tuos, kas daug turėdamas galėtų papildyti biudžetą, nuo mokesčių atleidžia.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanės prof. Astridos MICEIKIENĖS komentaras:

Europoje žemės ūkio apmokestinimo sistema yra labai įvairi. Ir mokesčiai traktuojami skirtingai. Mokesčių lengvata yra ta pati subsidija, kaip ir tiesioginė subsidija. Reiškia, jei ūkininkas ar kitas asmuo turi kažkokią lengvatą, gauna ją kaip papildomą subsidiją. Tik ne tiesiogiai, bet tie pinigai nuo jo neatskaičiuojami.

Mūsų kaimynai latviai jau apmokestina ir paramą. Yra ir daugiau tokių šalių, kurios paramą apmokestina, bet yra ir labai įvairių mokesčių formų.

Labai įdomi Lenkijos ūkininkų apmokestinimo sistema. Šios šalies ūkininkai nemoka pajamų mokesčių, o moka žemės ūkio valdų mokestį, kurio mokesčių tarifas pagrįstas rugių kaina ir sutartiniu vienetu - lyginamuoju fiskaliniu hektaru. Ir visiškai nesvarbu, ar ūkininkas gauna paramą, yra pelningas ar nepelningas, jis tiesiog apmokestinamas žemės mokesčiu nuo turimos ariamos žemės.

Kai kurios šalys taiko bendras mokesčių lengvatas. Airija, Didžioji Britanija apmokestindama žemės ūkio subjektus taiko tam tikras mokesčių lengvatas bei investicijų skatinimo priemones, bet tos priemonės bendros. Olandijoje, Danijoje, Ispanijoje, investicijų skatinimo priemonės, mokesčių lengvatos yra taikomos tokios pat kaip ir kitiems.

Įvairūs ir mokesčių tarifai. Yra šalių, kuriose ūkininko pelnas apmokestinamas nuo tam tikros sumos. Nulinis tarifas taikomas Prancūzijoje. Nustatyta minimali suma, maždaug 6 tūkst. eurų, iki kurios žemės ūkio veiklos ar miškininkystės pajamos neapmokestinamos. Iki maždaug 12 tūkst. skaičiuojamas 5,5 proc. mokestis, toliau - 14 proc., 30 proc., 41 proc. Dalyje šalių - Prancūzijoje, Danijoje, Belgijoje - yra progresiniai mokesčiai. Vieni apmokestina ūkininko pajamas, kiti - pelną, treti - pajamas iš kapitalo. Danijoje ir išmokos apmokestintos. Suomijos mokesčių sistemoje nėra jokių lengvatų ar specialių taisyklių, kurių pagalba galima remti žemės ūkį.

Mokesčių prasme dabar Lietuvoje individualia veikla užsiimančių asmenų, iš jų ir ūkininkų, mokesčio tarifas - 15 proc, taikant dar ir mokesčio kreditą, nėra didžiausias. Lietuva priskirtina prie mažesnio apmokestinimo šalių, tačiau vien tik tarifas neapsprendžia mokesčių naštos. Reikia vertinti, kiek pinigų po apmokestinimo lieka vartojimui. Mūsų vartojimo kainos sąlyginai didelės. Sprendžiant iš to, kategoriškai teigti, kad mūsų ūkininkai, ar individualia veikla užsiimantys asmenys labai mažai apmokestinami, negalima.

Mano nuomone, negalima dėti lygybės ženklo nei subsidijose nei paramoje tarp didelių ir mažų todėl, kad dabar yra toks metas - iš standartinio žemės ūkio, tarkime, javų auginimo ir jų pardavimo, mažas ūkis nepragyvens. Turi būti parama, skatinanti mažus ūkininkus užsiimti nišinių, netradicinių, aukštos pridėtinės vertės produktų gamyba, o didieji, turintys daug žemės, galintys veikti konkurencinėje rinkoje, turėtų užsiimti masine tradicinio žemės ūkio produkcijos gamyba. Mažieji ūkininkai, kad ir kokias subsidijas šiai veiklai vystyti jiems duotum, neišsilaikys. Jie turi būti skatinami gaminti netradicinės produktus, bet kartu ir mokomi marketingo. Pagaminti daug ką gali, bet parduoti - ne.

***

Kaip visada - nustekenti

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Jono Talmanto, apie ūkininkų pelnus sklando kalbos, bet ne visos jos teisingos. Vienais metais ūkininkas pelno gaus, jei produkcija bus gera, o kitais gali tekti skaičiuoti nuostolius.

„Nėra nė vieno atleisto nuo mokesčių - mokesčių inspekcija dovanų nedalija - o tiesioginės išmokos - ne mūsų mokesčių mokėtojų pinigai. Tai yra bendrosios Europos Sąjungos žemės ūkio politikos dalies išmokos, mokamos visos ES žemdirbiams ir tik tiems, kurie laikosi įvairių tos pačios ES nustatytų reglamentų įgyvendinimo.

Europos valstybių ūkininkai gauna daug didesnes išmokas, todėl ir moka nuo jų mokesčius, mes gauname mažai, todėl mus nuo mokesčių atleido. Senųjų Europos Sąjungos valstybių išmokų vidurkis yra 280 eurų, mūsų - apie 170 eurų. Daugiau gaunantieji apmokestinami, mes - ne, bet galutinis rezultatas - tas pat“, - teigia J.Talmantas.

Pasak ūkininkų atstovo, išmokos nėra priedas, papildomos pajamos ar viršpelnis prie vykdomos žemės ūkio veiklos. Tai lėšos, skirtos pajamų palaikymui ir kompensacija už praradimus, vykdant aplinkai naudingą veiklą, už kraštovaizdžio elementų išsaugojimą, už geros agrarinės būklės palaikymą ir ES reglamentų vykdymą.

„Pirkdami techniką ūkininkai moka 21 proc. PVM mokestį, išlaikome technikos pardavėjus, o jų mokesčiai - didžiuliai. Kaip ir visi mokame 15 proc. pajamų mokestį.

Kodėl niekas nestovi eilėje ūkininkauti? Todėl, kad sunku, kad nežinai, kokia perspektyva laukia. Vaikai ūkio nenori perimti, sako, nenorintys eiti lažo“, - dėstė J.Talmantas.

„Visiems atrodo, kad yra ūkininkai turtuoliai. Iš tiesų dauguma ūkininkų turto turi tiek, kiek ir skolų bankuose. Kodėl skolinasi? Nes trūksta apyvartinių lėšų. Trąšų kainos kyla, o produkcija kasmet - žemyn. Neneigiu, kad nėra turtingų ūkininkų, tačiau tokių - vienetai“, - teisinosi J.Talmantas.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SULAIKYTI: Vokietijoje areštuoti trys įtariami „Islamo valstybės“ grupuotės džihadistai, kurie, kaip įtariama, planavo surengti šioje šalyje kruviną išpuolį.
  • SULAIKĖ: Japonijos policija sulaikė septynis spėjamus kontrabandininkus, kurie, tyrėjų duomenimis, galėjo nelegaliai įvežti į šalį kelis šimtus kilogramų aukso už mažiausiai 4 milijardus jenų (apie 33 milijonus dolerių).
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar jau skiepijotės nuo gripo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar Lietuvoje ne per anksti pradedamas kalėdinis laikotarpis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

+5 +7 C

 

+10 +12 C

+6 +8 C

+9 +11 C

 

 +10 +12 C

3-6 m/s

6 m/s

 

4-7m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1041 PLN - 4.2737
RUB - 70.5319 CHF - 1.0972
GBP - 0.8574 NOK - 10.0910