respublika.lt
 

Valstybės kontrolės verdiktas: Mažos mokyklos ugdo pašalpininkusnuotraukos (34)

2019 rugsėjo mėn. 20 d. 13:29:15
Olava STRIKULIENĖ

Visuomenei dar kartą pasiųsta žinia - mažos regionų mokyklos neapsimoka. Šįkart tokią mintį išdėstė Valstybės kontrolės auditoriai. Pasak jų, mažose mokyklėlėse lieka tik neturtingų tėvų vaikai, todėl valstybė už didelius pinigus ugdo naują pašalpininkų kartą. Nejaugi regionai jau visiškai nurašomi?

×
nuotr. 6 nuotr.
Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Lina Balėnaitė pateikė Seimui duomenis, jog mažos regionų mokyklos yra nuostolingos valstybei. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje dalyvavusi Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Lina Balėnaitė pateikė duomenis, jog mažos regionų mokyklos yra nuostolingos valstybei. 2017 m. vaiko ugdymas mažoje mokykloje kainavo 4,5 karto brangiau nei didelėje, o šiemet - jau 7 kartus brangiau.

Audito įstaigos atstovė kalbėjo, jog mokymo pažangą stabdo klasių jungimas. Todėl vieni tėvai vežioja savo vaikus į didesnes mokyklas, samdo korepetitorius, kad gautų geresnį išsilavinimą, o mažose lieka vaikai, kurių tėvai neturtingi. „Auginame išmokų gavėjų dinastiją“, - pareiškė L.Balėnaitė politikams.

Nejaugi? Negi visi turime su vaikais susigrūsti į tris didžiausius miestus, o provinciją pasmerkti lėtai, prastai išlavintai vegetacijai? Nors, kai paskaitai garsių mokslininkų ar politikų biografijas, jie beveik visi kilę iš mažų kaimų, miestelių. Pradedant Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, Justinu Marcinkevičiumi. Negi remsimės tik užsienio autoritetais? Į klausimus sutiko atsakyti L.Balėnaitė.

- Savo feisbuko profilyje esate įdėjusi Čikagos universiteto profesoriaus Džeimso Hekmano (James Heckman) žodžius, kaip svarbu dar priešmokykliniame ugdyme mažinti vaikų mokymo atskirtis? Matyt, remiatės šiuo autoritetu?

- Taip, problema yra ne mokyklų dydis, bet vaikų atskirtis. Hekmanas yra Nobelio premijos laureatas. Jis kalbėjo apie intensyvesnį visai mažų vaikų ugdymą. Nes kai vaikas ateina į formalųjį ugdymą, jau būna per vėlu ugdymo skirtumus sumažinti. Vaikų startinės pozicijos turi būti lygesnės.

- Bet juk ir pačioje Čikagoje gyvena žmonės, kurių pasiekimai išsilavinimo srityje gerokai skirtingi. Nors ir buvo ugdomi dar prieš formalųjį ugdymą. Gal žmonių pasiekimų negalima sutapatinti su geografine gyvenamąja vieta? Kuo kaltas mokinukas, kad gimė ne Vilniuje, bet Lazdijuose ar Veisėjuose? Mūsų visa senoji inteligentija kilusi iš kaimo. Mokėsi provincijos mokyklėlėse, bet tai jiems nesutrukdė tapti rašytojais, mokslininkais, net prezidentais.

- Nesupraskite manęs klaidingai. Yra labai gerų mokyklų pavyzdžių ir regionuose. Reikėtų ieškoti geros praktikos pavyzdžių ir skleisti tą gerąją praktiką. Mokytojams reikalinga pagalba, kvalifikacijos kėlimas. Teikėme rekomendacijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, bet šių rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja.

- Anksčiau jūs Vilniuje vadovavote Britų tarybai, propaguojančiai Lietuvoje britų švietimą ir kultūrą?

- Taip, vadovavau.

- Bet britų švietime taip pat didžiulė atskirtis. Princai lanko prestižinę pradinę mokyklą, kur stulbinančios kainos už mokslo metus, o eiliniai, mažiau pasiturintys, britai ten tikrai nepatenka. O jei JAV prezidentas painioja Baltijos šalis su Balkanais, kažin, ar galima teigti, jog amerikiečiai labiau išsilavinę nei mes. Galų gale, mokinių atskirtis yra ne tik provincijoje, bet ir Vilniuje. Jei tėvai stokoja pinigų, vaikas nepateks nei į privatų darželį, nei į privačią mokyklą?

- Apie tokį dalyką nieko negaliu pasakyti, nes mes, Valstybės kontrolė, kalbame faktų ir duomenų kalba. Jūs kalbatės su valstybine auditore. Pasižiūrėkime arčiau, į Estiją. Estai vieni pirmųjų suvokė, kad regionai tuštėja dėl prastos ugdymo kokybės ir ėmėsi reformos. Ugdymo kokybė - labai svarbus veiksnys jauniems specialistams, turintiems vaikų. Jei mokyklos neužtikrina mokinių gerų pasiekimų, tokie regionai nepritrauks jaunų specialistų. Estai ėmėsi reformos ir mokinių pasiekimais jau aplenkė Suomiją. Ir neturtingų šeimų vaikų pasiekimai geri. Tokios prarajos kaip Lietuvoje nėra.

Nebūtina, kad visi vaikai vienodai mokintųsi, bet kiekvienas vaikas gali daryti pažangą. Jei mokėsi ketvertais, o dabar gauna penketus, šešetus, tai jo asmeninė pažanga. Mokykla turi užtikrinti, kad vaikui būtų padedama mokytis pagal jo poreikius. Tik kartais sunku įtraukti į procesą mokinių tėvus. Ne visiems tėvams jų vaikai rūpi.

- Jūs taip jautriai kalbate apie vaikų mokymo problemas. Gal turite pedagoginį išsilavinimą?


- Ne.

- O kokį?

- Būčiau labai dėkinga, jei kalbėtume ne apie mane.

- Negi tai valstybinė paslaptis?


- Aš tiesiog labai daug metų dirbau švietimo ir kultūros srityje ir man norėtųsi, kad visi vaikai turėtų geras sąlygas mokytis.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (34)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar bus pritarta automobilių taršos mokesčio įvedimui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau keitėte padangas savo automobiliui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

 +9 +10 C

 

+4 +6 C

+15 +18 C

+11 +12 C

 

 +12 +14 C

3 m/s

3 m/s

 

2-3 m/s