respublika.lt
 

Valstybės kontrolė: teritorijų planavimo procesai veikia netinkamai

2019 birželio mėn. 18 d. 11:42:24
Eleonora Budzinauskienė, Elta

Teritorijų planavimo auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad teritorijų planavimo procesai veikia netinkamai, dabartinis procesas neužtikrina, kad visi teritorijų planavimo dokumentai būtų parengti laiku ir kokybiškai.

×
nuotr. 1 nuotr.
Pagal 2020 m. planuojamą strateginį dokumentą bus siekiama suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas: žemės ūkio, turizmo, verslo, kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Redakcijos archyvo nuotr.

 

„Jei norime, kad žmonės Lietuvoje gyventų patogiai, kad jų lūkesčiai planuojant gyvenamąją vietą ar perkant būstą nenukentėtų, būtų užtikrinama tam reikalinga infrastruktūra, reikia tinkamai veikiančio teritorijų planavimo proceso. Deja, dabar šis procesas veikia netinkamai", - sako Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

2020 m. planuojama parengti naują valstybės bendrąjį planą. Pagal šį strateginį dokumentą bus siekiama suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas: žemės ūkio, turizmo, verslo, kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Norint užtikrinti tinkamą dokumento įgyvendinimą, svarbu nustatyti šiuo metu egzistuojančias teritorijų planavimo srities problemas, jas spręsti ir ateityje jų nekartoti.

Kaip rodo audito rezultatai, viena pagrindinių problemų šioje srityje - ilgas procesas. Jį lemia kelios priežastys. Viena jų - naudojimasis automatiniais pritarimais. Įvertinus 101 teritorijų planavimo dokumentą, nustatyta, kad iš jų 12-ai proc. institucijos turėjo išduoti planavimo sąlygas, bet to nepadarė - pasinaudojo automatiniu pritarimu. Jis sugeneruojamas, jei institucijos per nustatytą terminą nepateikia jokio sprendimo. Vėliau, derinimo stadijoje, šios institucijos reikalavimus pateikė ir dokumentai buvo grąžinti į ankstesnes jų rengimo stadijas. Iš nagrinėtų atvejų pakartotiniai prašymai, gavus automatinį pritarimą dėl planavimo sąlygų ar dokumento derinimo, teritorijų planavimo procesą ilgino iki 20 kartų.

Antra priežastis, lemianti ilgą planavimo procesą, ta, kad planavimo sąlygų išdavimo ir dokumentų derinimo procesuose dalyvauja ne tos pačios institucijos. Dėl šios priežasties 8-iems proc. vertintų dokumentų institucijos, kurios nedalyvavo parengiamajame etape, pateikė naujus reikalavimus. Tai lėmė, kad dokumento rengimo procesas ilgėjo iki 6 kartų.

Trečia priežastis - nėra laikomasi baigiamojo teritorijų planavimo etapo stadijų terminų. Beveik trečdalį teritorijų planavimo dokumentų vėluota tvirtinti iki 234 darbo dienų. Iki 240 darbo dienų vėluota registruoti 59 proc. teritorijų planavimo dokumentų.

Atlikus auditą, išryškėjo dar viena teritorijų planavimo problema - dokumentai nėra tinkamai derinami su visuomene. Auditoriai negalėjo įsitikinti, ar tikrai buvo viešinami vertinti dokumentai, pavyzdžiui, ar jie buvo skelbti interneto svetainėje ir seniūnijos skelbimų lentoje.

Įgyvendinus šio audito rekomendacijas, turėtų būti sukurta sistema, leidžianti laiku ir kokybiškai parengti teritorijų planavimo dokumentus.

Šis auditas yra antrasis iš Valstybės kontrolės atliekamo auditų ciklo statybų ir infrastruktūros tema. Praėjusią savaitę buvo pristatyti audito „Statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams" rezultatai. Šiuo metu atliekami ir ateityje bus paviešinti auditai daugiabučių namų atnaujinimo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo temomis.

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUOŠLIAUŽA: Čibitokės apygardoje Burundžio šiaurės vakaruose nuošliauža pareikalavo mažiausiai 38 žmonių gyvybių.
  • SUMAŽĖJO: lapkritį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje buvo 44,7 Eur/MWh, arba 19 proc. mažesnė nei 2018 m. lapkritį. Lyginant su 2019 m. spaliu, kaina sumažėjo 4,8 proc.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar kalėdiniu laikotarpiu reikėtų įteisinti šventinę nedarbo savaitę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek ketinate išleisti šventinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1  +2 C

-1 -2 C

 

+1 C

+1 +2 C

+1 C

 

+2 +4 C

5 m/s

6 m/s

 

6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1081 PLN - 4.2792
RUB - 70.7959 CHF - 1.0956
GBP - 0.8461 NOK - 10.1723