Lietuvoje šią savaitę bus minima Valstybės diena - pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė.
Ta proga numatytos ne tik iškilmingos ceremonijos, bet ir įvairūs renginiai, primenantys mūsų valstybės ištakas ir jos istoriją.
Sekmadienio rytą Prezidentūroje vyks valstybės apdovanojimų už nuopelnus Lietuvai įteikimo ceremonija. Vidurdienį sostinės Simono Daukanto aikštėje bus pakeliamos valstybės vėliavos, kalbės prezidentė Dalia Grybauskaitė, vyks iškilminga Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos rikiuotė, aidės senovinės patrankos šūviai.
Tuo pat metu Vyčio Kryžiaus ordino vėliava bus pakelta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Po šių ceremonijų Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos šv. Mišios už Lietuvos valstybę.
Visą dieną Kernavėje šurmuliuos "Gyvosios archeologijos dienos".
O Vilniuje popietę Dainų šventės dalyviai pradės eitynes iš Katedros aikštės į Vingio parką, kur vakare skambės daugiatūkstantinio choro atliekami "Dainų dienos" kūriniai.
Su Mindaugo vardu siejamas Lietuvos valstybės susidarymas XIII amžiuje. Šis valdovas nutiesė Lietuvai politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius į modernią Europą. Istorikų teigimu, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius buvo asmenybė, pranokusi savo epochą politine strategija, mentalitetu ir dvasine jėga. Šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju, mat sugebėjo vykdyti tokią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų.
Ypač reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis buvo krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 metais.
Tų metų liepos 17 dieną paskelbta popiežiaus bule buvo pripažinta Lietuvos karalystė ir duotas nurodymas karūnuoti Mindaugą.
Karalius Mindaugas ir kunigaikštienė Morta buvo vainikuoti 1253 metų liepos 6-ąją. Karaliaus vainiką Mindaugui suteikęs Romos popiežius tuomet įkūrė ir pirmąją Lietuvos vyskupiją.
Jaunos valstybės galimybes dar viduramžiais integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai kultūrai, nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 metais.
Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena buvo švenčiama jau nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Atkūrus nepriklausomybę liepos 6-oji valstybės švente paskelbta 1990 metais ir pirmą kartą švęsta 1991 metų liepos 6-ąją.
2003-iaisiais, minint 750-ąsias vainikavimo metines, Vilniuje buvo atidengtas paminklas karaliui Mindaugui.
Lietuvoje šią savaitę bus minima Valstybės diena - pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė.
Ta proga numatytos ne tik iškilmingos ceremonijos, bet ir įvairūs renginiai, primenantys mūsų valstybės ištakas ir jos istoriją.
Sekmadienio rytą Prezidentūroje vyks valstybės apdovanojimų už nuopelnus Lietuvai įteikimo ceremonija. Vidurdienį sostinės Simono Daukanto aikštėje bus pakeliamos valstybės vėliavos, kalbės prezidentė Dalia Grybauskaitė, vyks iškilminga Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos rikiuotė, aidės senovinės patrankos šūviai.
Tuo pat metu Vyčio Kryžiaus ordino vėliava bus pakelta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Po šių ceremonijų Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos šv. Mišios už Lietuvos valstybę.
Visą dieną Kernavėje šurmuliuos "Gyvosios archeologijos dienos".
O Vilniuje popietę Dainų šventės dalyviai pradės eitynes iš Katedros aikštės į Vingio parką, kur vakare skambės daugiatūkstantinio choro atliekami "Dainų dienos" kūriniai.
Su Mindaugo vardu siejamas Lietuvos valstybės susidarymas XIII amžiuje. Šis valdovas nutiesė Lietuvai politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius į modernią Europą. Istorikų teigimu, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius buvo asmenybė, pranokusi savo epochą politine strategija, mentalitetu ir dvasine jėga. Šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju, mat sugebėjo vykdyti tokią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų.
Ypač reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis buvo krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 metais.
Tų metų liepos 17 dieną paskelbta popiežiaus bule buvo pripažinta Lietuvos karalystė ir duotas nurodymas karūnuoti Mindaugą.
Karalius Mindaugas ir kunigaikštienė Morta buvo vainikuoti 1253 metų liepos 6-ąją. Karaliaus vainiką Mindaugui suteikęs Romos popiežius tuomet įkūrė ir pirmąją Lietuvos vyskupiją.
Jaunos valstybės galimybes dar viduramžiais integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai kultūrai, nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 metais.
Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena buvo švenčiama jau nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Atkūrus nepriklausomybę liepos 6-oji valstybės švente paskelbta 1990 metais ir pirmą kartą švęsta 1991 metų liepos 6-ąją.
2003-iaisiais, minint 750-ąsias vainikavimo metines, Vilniuje buvo atidengtas paminklas karaliui Mindaugui.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
