8 nuotr.Lietuva yra nepriklausoma. Jau 28-erius metus. Tiksliau, nepriklausoma oficialiai ir, turbūt, politiškai. Taip sakant, de jure. Pažiūrėjus į nepriklausomybę de fakto kyla tam tikrų abejonių.
Bankų segmente mes sėkmingai priklausomi nuo Skandinavijos. Tikėtina, būtent todėl Vakaruose palūkanos vartotojams mažėja ar net tampa minusinėmis, o pas mus jos vis dar išlieka didelės.
Sprendžiant vaikų saugumo ir teisių klausimus, madas Lietuvoje faktiškai diktuoja Europos Sąjunga. Sutinku, kad smurtauti prieš vaikus, kaip ir prieš bet ką kitą, negalima, tačiau kai smurtui prilyginamas pakeltas balsas, o nusižengimui - palikimas vasarai pas senelius, tai jau atrodo keistokai.
Apie energetinę nepriklausomybę, apie kurią pastaruoju metu vėl ypač daug kalbama, nesinori net užsiminti. Teoriškai SGD terminalas turėjo tapti garantu, kad nebereikės pirkti dujų iš Rusijos. Faktiškai paaiškėjo, kad per šį, brangiai mums visiems kainuojantį garantą tiekiamos tos pačios rusiškos suskystintos dujos. Tik per tarpininkus, kurie irgi pasiima savo dalį.
Elektros energijos tiekimo srityje situacija ne ką geresnė. Patys savo rankomis uždarėme Visagino AE, o dabar pykstame, kad naują atominę elektrinę baigia statyti Baltarusija. Ir taip smarkiai pykstame, jog net nesiruošiame pirkti šios elektrinės gaminamos elektros energijos. Bent jau tiesiogiai. Užtat perkame ją iš tos pačios Rusijos, nuo kurios taip siekėme būti nepriklausomi.
Bet galime ir nepirkti. Nei elektros, nei dujų, o, kaip senovėje, šildyti namus krosnimis ir skaityti prie balanos. Miškų, kurių kirtimą laimina „nepriklausomi“ politikai, pas mus sparčiai mažėja, tačiau lieka apsčiai kelmų, kurie puikiai tiks kūrenimui ir kalnai skiedrų bei balanų - apšvietimui.
Nors gal gerai, kad miškus kerta. Kai nebeturėsime nieko vertingo, kaimynai nustos mumis domėtis ir tuomet pagaliau galėsime džiaugtis visiška laisve.
