respublika.lt

Teismas Vyriausybei ir “Sodrai”

(0)
Publikuota: 2010 sausio 19 15:00:00, Julius GIRDVAINIS, “Respublikos” žurnalistas
×

Užtarnauta solidi pensija senatvėje negarantuoja ramaus gyvenimo Lietuvos pensininkui, sumaniusiam paimti paskolą iš banko net ir būstui pagražinti.

Per pastaruosius metus valstybė su pensininkais elgėsi kaip norėjo. Tuoj po Naujųjų visiems garbaus amžiaus žmonėms nurėžtos socialinės išmokos. Net iki 70 proc. pensijos neteks dar darbingi žmonės. Vyriausybė kol kas pasigailėjo tik žmonių, gaunančių iki 650 litų pensiją, nes šie liktų apskritai tuščiomis kišenėmis.

Į teismą keliauja neįprastas ieškinys. Ieškovas - eilinis Lietuvos pensininkas Kęstutis Pivoriūnas - atsakovu kvies valstybinį socialinio draudimo fondą (“Sodrą”), o suinteresuotuoju asmeniu - Vyriausybę.

Dirbo 45 metus

Pensininkas iš “Sodros” žada reikalauti dar neįprasto dalyko: nekarpyti jo pensijos tol, kol žmogus neatsiskaitys su paskolas būsto remontui išdavusiais trimis bankais.

Nuo sausio 1-osios valstybė iš K.Pivoriūno užsitarnautos pensijos kas mėnesį nurėžia po daugiau nei 300 litų.
Pradėjęs dirbti šešiolikos, K.Pivoriūnas valstybei tarnavo net 45 metus. Pirmiausia išbandė laboranto amatą tuomečiame Geologijos ir geografijos institute. Po trejus metus trukusios tarnybos armijoje jaunuolis ragavo ir bokštinio krano mašinisto, ir šaltkalvio duonos.

Visą laiką dirbdamas, sūnų ir dukrą užauginęs vyras sugebėjo baigti net du aukštuosius mokslus - Vilniaus universitete apsigynė ekonomisto ir teisininko diplomą.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, K.Pivoriūnas buvo įsteigęs savo bendrovę, kuri teikė architektūros ir dizaino paslaugas, tačiau artinantis pensijai jis nusprendė grįžti prie valdiško darbo.

Juo labiau kad ėmė stigti užsakymų - architektai ir dizaineriai masiškai kūrė savo firmas. Tačiau nuosavas verslas K.Pivoriūnui leido mokėti labai didelius mokesčius valstybei.

“Visada mokėjau tiek, kiek prašė valstybė, bet turiu pažįstamų, kurie taip pat turėjo savo bendroves, tačiau dabar gauna mažas pensijas. Vadinasi, žmonės slėpė pajamas”, - sakė K.Pivoriūnas.

Užstatė senelio žemę

Savo verslą uždariusį diplomuotą teisininką pakvietė padirbėti į Generalinę prokuratūrą, o trylika metų trukusią prokuroro karjerą K.Pivoriūnas baigė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje.

Valstybės tarnyboje ir privačiame versle vilnietis užsidirbo solidžią, daugiau nei 2 tūkst. litų per mėnesį siekiančią, pensiją.

“Visuomenėje egzistuoja nuostata, kad nepriklausomos Lietuvos pensininkas yra elgeta, kuris valgo vien tik kruopas, - “Respublikai” sakė K.Pivoriūnas. - Tačiau aš esu kiek kitos - valstybės nepelnytai pamirštos, daug mokesčių per gyvenimą sumokėjusių pensininkų kategorijos atstovas. Tikėjausi, kad mano pensijos turėtų užtekti normaliam pragyvenimui”.

Kadangi paskutiniai tarnystės prokuratūroje metai prabėgo Šiauliuose, K.Pivoriūnas neturėjo galimybės sutvarkyti savo namų. Butui ir sodo nameliui Vilniuje verkiant reikėjo remonto: pakeisti surūdijusią kanalizaciją, pasenusią šildymo sistemą.

2007 m. K.Pivoriūnas kreipėsi į banką. Čia jam pasiūlyta 30 tūkst. litų paskola pasirodė per maža. Pensininkas manė, kad jeigu jau skolintis, tai tokią sumą, kad užtektų normaliai atnaujinti savo namus.

“Pensininkas, kuriam valstybė kartą jau apskaičiavo pensiją, kokią mokės iki grabo lentos, atrodė, gali būti ramus - šių pinigų niekas nebeatims, - sakė K.Pivoriūnas. - Kur kas rizikingiau skolintis jaunesniems, kurie šiandien turi darbą, o rytoj jo gali netekti dėl neeilinės atestacijos ar todėl, kad, pavyzdžiui, nemoka arabų kalbos”.

Reikiamą sumą iš kelių bankų K.Pivoriūnas gavo tik užstatęs iš senelio paveldėtą gerą žemės sklypą Labanoro girioje. Žmogus pinigus investavo taip, kaip norėjo: ir butas, ir sodo namelis nušvito naujai.

Valstybė užspeitė į kampą

Pensininko ramybė truko iki paskutinės praėjusių metų dienos. Dabar K.Pivoriūnas jau skaičiuoja, kad nurėžusi gabalą pensijos valstybė jį pastatė į keblią padėtį. Ar užteks pinigų mokėti bankui, už komunalines paslaugas ir prasimaitinti, jau nežinia.

“Visada tikėjau nepriklausoma Lietuva, ir vienas pagrindinių mano postulatų buvo paprastas: pilietis, kuris myli savo tautą ir valstybę, privalo mokėti visus mokesčius. Ir aš taip dariau - niekada neėmiau juodų pinigų, - sakė buvęs prokuroras. - Tačiau valstybė staiga ėmė ir nukarpė mano uždirbtus pinigus”.

K.Pivoriūnas teigė esąs didelis ne tik Lietuvos, bet ir... jam pensiją nurėžusios Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus patriotas. Tačiau kartu A.Kubiliaus pensininkas norėtų paklausti, kodėl į užtarnautą poilsį išėję žmonės neturi teisės skolintis pinigų, jeigu jiems jau buvo nustatyta stabili pensija?

“Rengiu ieškinį prieš “Sodrą”, o suinteresuotais asmenimis norėčiau matyti Vyriausybę ir tris bankus, kuriems tebesu skolingas, - teigė K.Pivoriūnas. - Manau, kad yra pažeista mano teisė vykdant finansinius įsipareigojimus bankams. Norėčiau, kad būtų suteiktas moratoriumas mano pensijos sumažinimui. Ketinu valstybei sumokėti viską, ką ji man nusprendė nukirpti, tačiau tik tuomet, kai atsiskaitysiu su bankais.

Tegul tai būna tokia mano skola Lietuvai, kuriai dabar labai sunku. Bet sunku ir man, nes tapau dvigubu įkaitu - banko, kuriam įkeičiau gerą žemę, ir valstybės, kuri nežinia kaip gali elgtis su mano pensija”.

Patarėja nieko nežino

“Respublikai” pasidomėjus, ar prieš mažindama pensijas Vyriausybė aiškinosi, kiek Lietuvoje yra bankams skolingų pensininkų, paaiškėjo, kad už šią problemą atsakingi premjero patarėjai nieko nežino.

A.Kubiliaus patarėja socialiniais klausimais Skirma Kondrotas teigė, kad Vyriausybė net nesiaiškino, kiek yra pensininkų, kurie turi finansinių įsipareigojimų.

“Sakote, kad yra daugiau kaip du tūkstančius litų gaunančių pensininkų? - nustebo S.Kondrotas. - Ai, tai jų labai mažai - gal tik vienas procentas. Labai mažai tokių. Kiek jų skolingi bankams, mes neskaičiavome”.

“Respublikos” duomenimis, “labai mažai” yra apie 6-7 tūkst. žmonių.

Pensininkų sąjunga lojali Vyriausybei

Į keblią padėtį patekusių garbaus amžiaus žmonių teisėmis nesirūpina net jų pačių organizacijos. Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” pirmininkas Petras Ruzgus sakė, kad ši organizacija net nefiksuoja, ar valstybė skriaudžia pensininkus.

- Mes - ne tie šiukšlininkai, kad galėtume reikšti tokias pretenzijas Vyriausybei, - “Respublikai” sakė P.Ruzgus.

- Ar fiksuojate pensininkų teisių pažeidimus?

- Nefiksuojame. Mes esame vyresnio amžiaus žmonės ir susitaikome su esama padėtimi. Neiname daužyti Seimo langų. Man žmonės išsako pretenzijas, pasitariame, pasikalbame.

- Jūsų sąjunga yra lojali Vyriausybei?

- Ne tai kad lojali, bet mes esame visuomeninė, nepolitinė organizacija. Mes nepalaikome nė vienos partijos, o palaikome tik įstatymiškai išrinktas visas valdžias. Bet ar mes buvome patenkinti Gedimino Kirkilo Vyriausybe, kai ministrė Vilija Blinkevičiūtė... taip nesąžiningai padidino pensijas?

Kadangi ši Vyriausybė neišlaikė duoto žodžio ir sumažino pensijas, tai jau nagrinėjame. Išnagrinėsime ir pasakysime savo nuomonę.

- Kada?

- Kai išnagrinėsime, nes keli žmonės jau skambino, kad jiems sumažino pensiją daugiau, nei buvo žadėta.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip vertinate socialdemokratų darbą formuojant valdančiąją koaliciją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje Baltijos valstybėje gyventi geriausia?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+3 +5 C

-1 +3 C

-3 +1 C

+3 +5 C

0 +5 C

+2 +4 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-2 m/s