Teismas apsisprendė nekeisti savo sprendimo byloje dėl Referendumo įstatymo

Teismas sprendė, ar šių metų liepą nagrinėtoje administracinėje byloje buvo pagrįstai pasiremta teisinio reguliavimo tradicija, kuri numatytų ir referendumo organizavimo tvarką.

„Atsižvelgusi į tai, kad pirmiau aptartos Referendumo įstatymo nuostatos, reglamentavusios iniciatyvinės grupės įregistravimą, parašų rinkimo lapų išdavimą (vėliau kartu nustatant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo VRK informacinėje sistemoje sukūrimą ir galimybės jame pasirašyti sudarymą), piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti termino nustatymą, galioja beveik trisdešimt metų, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad dėl pirminių referendumo organizavimo stadijos veiksmų susiformavo nuosekli teisinio reguliavimo tradicija“, – rašoma trečiadienį išplatintame LVAT pranešime.

Todėl LVAT teisėjai dar kartą patvirtino, kad tai, jog šalyje šiuo metu šalyje negalioja Referendumo įstatymas, nėra pakankamas pagrindas VRK nevykdyti pareigos užtikrinti piliečių teisę inicijuoti referendumą.

„Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyto pagrindo stabdyti tolesnius referendumo organizavimo stadijos pradinius veiksmus, VRK negali nevykdyti pareigos tinkamai įgyvendinti jai Konstitucijos ir įstatymo suteiktus įgaliojimus užtikrinti referendumo organizavimą (išduoti reikiamą piliečių parašų rinkimų lapų skaičių iniciatorių atstovams) vien dėl to, kad praėjus kelioms dienoms po iniciatyvinės grupės įregistravimo, neteko galios specialusis referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustatantis įstatymas“, – konstatuoja teismas.

ELTA primena, kad 2020 m. liepos mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė dėl 2018 m. priimto naujos redakcijos Referendumo įstatymo. KT teigimu, pagal priėmimo tvarką įstatymas prieštarauja Konstitucijai, kadangi turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2021 m. liepos 1 d., todėl iki šios datos Seimas turėjo priimti Referendumo konstitucinį įstatymą.

Tačiau teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos inicijuotas naujos redakcijos Referendumo įstatymo projektas tik birželio pabaigoje Seime įveikė pateikimo stadiją. Dabar jis svarstomas Seimo komitetuose, įstatymą priimti ketinama rudens sesijos metu.

Tuo metu liepos pradžioje susibūrė iniciatyvinė grupė, kuri siūlo mažinti referendumui skelbti reikalingų parašų skaičių nuo 300 iki 100 tūkst. Todėl LVAT liepos viduryje priimtu sprendimu „pašalino teisinio reguliavimo spragą ir teisinį neapibrėžtumą dėl referendumų organizavimo ir vykdymo Lietuvoje“, kadangi nuo liepos 1 d. Vyriausioji rinkimų komisija neturėjo teisinio pagrindo taikyti Referendumo įstatymo nuostatų.

LVAT, vykdydamas iš Konstitucijos kylančią pareigą šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas, nusprendė taikyti birželio mėnesį E. Dobrovolskos įregistruotą Referendumo konstitucinio įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti pernai liepą priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą. Remiantis Referendumo konstitucinio įstatymo projekto, kuriam Seimas po pateikimo pritarė, atitinkamais straipsniais, teismas įpareigojo VRK piliečių referendumo iniciatyvinei grupei išduoti parašų rinkimo lapus.

Tačiau teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius rugsėjo pradžioje inicijavo proceso atnaujinimą šioje byloje ir pavedė ją iš naujo nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.