STT jau 2017 m. matė, kaip miestų valdžiukai apgaudinėja gyventojus

STT, išanalizavusi 60 Lietuvos savivaldybių tarybų reglamentus, nustatė, kad tarybos narių išmokų dydžiai skiriasi kartais: mažiausio dydžio išmokos įtvirtintos Plungės rajono savivaldybės - iki 43,44 EUR, Kazlų Rūdos ir Raseinių rajono savivaldybių - iki 50 EUR, bei Šalčininkų rajono savivaldybės - iki 70 eurų per mėnesį vienam tarybos nariui. Didžiausios išmokos nustatytos Kauno miesto - iki 1 072,26 EUR bei Kauno rajono - iki 1 018,65 EUR - savivaldybių tarybos nariams. Palyginimui Švenčionių rajono ir Šilutės rajono savivaldybių tarybos narių išmokos - po 840 eurų, Palangos ir Neringos savivaldybės - po 714,84 EUR.

„Atkreiptinas dėmesys, kad tik maža dalis savivaldybių skelbia duomenis apie tarybos narių gautas su jų veikla susijusių išlaidų kompensacijas - iš analizuotų savivaldybių minėtus duomenis pavyko rasti Druskininkų, Elektrėnų, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Molėtų rajono, Panevėžio miesto, Radviliškio r, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Vilkaviškio rajono savivaldybių interneto svetainėse", - rašoma STT ataskaitoje.

Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad skirtingo dydžio išmokas savo nariams nustačiusios savivaldybės tarybos įvairiai bei plečiamai reglamentavo ir galimas kompensuoti išlaidas, jų rūšis, tačiau tinkamai nedetalizavo jų pagrįstumo, teisėtumo kontrolės procedūrų, nenumatė visapusiškai skaidrios atskaitomybės už išmokų iš savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu bei racionalaus, skaidraus savivaldybės lėšų administravimo, skirstymo ir panaudojimo aspektais.

„Pavyzdžiui, 2017 m. Palangos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba nustatė, kad teisės aktuose nėra reikalavimo, kad tarybos nariai deklaruotų, kokią transporto priemonę naudoja, bet prašo atlyginti išlaidas dėl kelių skirtingų automobilių eksploatavimo, skirtingos rūšies degalų pylimo tą pačią dieną trumpame laiko tarpe.

Nėra reikalavimo ir pagrįsti kelionių būtinumą. Pavyzdžiui, vienas Palangos tarybos narys tuo metu nuvažiuodavo nuo 0,7 iki 3,9 tūkst. kilometrų, turint omenyje Palangos teritorijos dydį, o degalus pylėsi kituose miestuose - Vilniuje, Kaune, Varėnoje, Marijampolėje, Trakuose, Elektrėnuose, Kalvarijoje, Kaišiadoryse, Vievyje, Šilutės, Telšių, Ukmergės ir Raseinių rajonuose. Be to, buvo nustatyta ir tai, kad išlaidos atlygintos buvo pateikus degalų įsigijimo kvitus, kai tą pačią dieną kuras įsigytas kelis kartus su 2-5 minučių ar net kelių milisekundžių pertrauka, arba minučių skirtumu buvo pilamasi skirtingų degalų skirtinguose miestuose, tarp kurių atstumas daugiau kaip 150 km.

Tačiau Palangos tarybos reglamentas po 2017 m. pateiktų pastabų nėra pakeistas", - stebisi STT.

Tarnyba pateikė ir daugiau „įdomių" pavyzdžių. Pavyzdžiui, Ignalinos rajono savivaldybė leido kompensuoti automobilio parkavimo išlaidas, nors jos teritorijoje nėra mokamų automobilių stovėjimo aikštelių.

Reaguodamas į tai Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma siūlo keisti Vietos savivaldos įstatymą ir siūlo nustatyti maksimalią išmokos tarybos nariams ribą (150 eurų per mėnesį), galimų apmokėti išlaidų baigtinį sąrašą ir pareigą viešinti išlaidas savivaldybės interneto svetainėje.

Tačiau buvęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas ir vienas STT vadų Povilas Urbšys „Vakaro žinioms" sakė, kad tai - ne išeitis: visų pirma reikia griežtinti savivaldybių narių išlaidų kontrolę.

„Kokią sumą benustatysi, bus tik apkarpyti apetitai. Tačiau be kontrolės vis tiek niekas neužtikrins, kad tu kompensacijų neprašai už sūnaus ar draugo įsipiltus degalus. Vis tiek rinkėjams bus daroma žala, tik mažesnė. Tai - stručio politika, kai leidžiama piktnaudžiauti. Tik norima leisti mažiau", - teigė P.Urbšys.

Kai kurie savivaldos politikai po kilusio skandalo pasiskubino savivaldybėms grąžinti neteisėtai gautas kompensacijas už tariamas išlaidas ir dabar jau jaučiasi švarūs. Ar to užtenka? Gal vis tiek už rankos pagautus politikus reikėtų jei ne pašalinti iš užimamų pareigų, tai bent jau administracines bylas kelti? P.Urbšys nemano, kad tai padės. Netgi priešingai.

„Mes gyvename paradoksų valstybėje, kurioje egzistuoja tolerancija politikų piktnaudžiavimams valdžios galiomis. Pastebėkime tendencijas: su trenksmu buvo išrinkti tie merai, kurie turėjo vienokią ar kitokią korupcinės bylos uodegą. Be to, savivaldybėse vieni kitus pažįsta, žmonės mato piktnaudžiavimo atvejus, bet juos toleruoja. Ir ta tolerancija pasiekė tokį lygį, jog nebeįsivaizduojama, kad politikas nebegali pasiimti to, kas jam nepriklauso. Jei paaiškėja, kad neteisėtai paėmė, manoma, kad užtenka, jog sugrąžins. O jei tokiam iškels bylą, apvogti rinkėjai stos mūru už jį, jam dar ir ašaras nuvalys ir už jį balsuos kituose rinkimuose", - įsitikinęs P.Urbšys.