Siūloma kompensuoti elektros energijos ir gamtinių dujų įsigijimo sąnaudas

Tokį pasiūlymą Energetikos įstatymo pataisoms įregistravo Seimo nariai socialdemokratai Rasa Budbergytė ir Vidmantas Kanopa.

„Siekiant išvengti nesąžiningos elektros ir dujų tiekėjų kainodaros, energijos kainos dalies kompensavimas turėtų būti taikomas ne elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo, o tik įsigijimo sąnaudoms. Svarbu suprasti, kad darbo užmokestis ar pelno marža patenka į tiekimo sąnaudas, o ne įsigijimo. Taip būtų pašalintos landos, kurias Vyriausybė paliko savo projekte, – sąlygos nepagrįstai padidinti elektros energijos ir gamtinių dujų tiekėjų pelno maržą“, – paaiškina projektą inicijavusi parlamentarė  R. Budbergytė.

Socialdemokratai nurodo ir kitas Energetikos įstatymo pakeitimo projekte paliktas landas, kurios, jų nuomone, leidžia tiekėjams piktnaudžiauti kainodara. Socialdemokratė Rasa Budbergytė pažymi, kad teikiamuose projektuose trūksta esminių saugiklių.

„Nesuprantu, kaip tokie skylėti projektai praėjo Teisingumo ministerijos filtrą, – kuo užsiėmusi ministrė Evelina Dobrovolska? Pavyzdžiui, projekte rašoma, kad elektros energijos kaina negali būti keičiama „be objektyviai pateisinamų priežasčių“. O kas yra objektyviai pateisinamos priežastys? Buitiniai vartotojai yra silpnesnioji sutarties šalis. Tiekėjai gali prisigalvoti įvairiausių „objektyvių priežasčių“. Vartotojams – mums visiems – beliks teismo kelias, jei norėsime įrodyti, kad tos priežastys – neobjektyvios“, – įspėja parlamentarė, ragindama apibrėžti „objektyviai pateisinamų“ priežasčių kriterijus.

Pasak jos, pareiga prižiūrėti tiekėjus, kaip visada, tenka Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT). Tačiau socialdemokratai įspėja, kad Vyriausybės projektas surašytas taip, kad lieka neaišku, ar taryba privalo prižiūrėti kainodarą.

„Jeigu Vyriausybės stumiamos formuluotės nebus patikslintos, tiekėjai būtinai pasinaudos landomis ir kaip panorėję kaitalios kainas, prireikus, pasididins tiekimo veiklos dedamąją ar tiekimo veiklos maržą ir tokiu būdu sumažins valdžios „dovanojamo“ dalinio kompensavimo naudą vartotojams“, – prognozuoja Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.

Ji primena, kad dalinis energijos išlaidų kompensavimas valstybės biudžetui kainuos 690 mln. eurų.