Kol premjeras Andrius Kubilius bruka Lietuvos gyventojams rožinius pažadus, kad netolimoje ateityje dujos esą turėtų atpigti 15 proc., o tada neva taptų pigesnė ir šiluma, energetikos specialistai kalba visiškai priešingus dalykus. Jie prognozuoja, kad dėl nežabotai brangstančių rusiškų dujų ateinantį sezoną šilumos kainos šalyje išaugs maždaug penktadaliu.
Prognozė neguodžianti
“Žinoma, gerai būtų, jei A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė susitartų su Rusijos dujų milžine “Gazprom” dėl teisingų dujų kainų. Tada gal ir pas mus šiluma kainuotų tiek pat, kiek Estijoje ir Latvijoje - 10-14 proc. pigiau. Tačiau apie derybų baigtį šiandien spręsti sunku”, - “Respublikai” teigė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis.
Todėl į ateinantį rudenį prasidėsiančio šildymo sezono kainų prognozes VKEKK A.Kubiliaus pažadų neįrašė. “Pirmiausia žiūrėjome, kokia dabar situacija pasaulio naftos, nuo kurios kainos priklauso ir Lietuvai tiekiamų dujų tarifas, rinkose. O ji bent jau kol kas grėsminga - nafta nepaliaujamai brangsta. Todėl ir apskaičiavome, kad jei padėtis nesikeis, po kelių mėnesių rusiškų dujų kaina gali išaugti apie 30 proc. Atsižvelgdami į tai šiuo metu manome, kad rudenį prasidėsiančio šildymo sezono tarifai išaugs vidutiniškai 18 proc.”, - “Respublikai” tvirtino D.Janulionis.
Prognozuojama, kad labiausiai šilumos kainos turėtų šoktelėti Vilniuje - maždaug 22 proc. (nuo 23 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) iki 28,08 ct/kWh). Kaune išaugus dujų kainoms šiluma turėtų brangti 16 proc. (nuo 25,66 iki 29,73 ct/kWh), Klaipėdoje - 15 proc. (nuo 22,54 iki 25,97 ct/kW).
Anot VKEKK, sostinėje šilumos kainos daugiausiai išaugtų dėl to, kad šilumą tiekianti bendrovė “Vilniaus energija” jų nekeitė nuo 2010 metų gegužės, todėl galiojančioje įmonės šilumos kainoje gamtinių dujų kainos dedamoji yra 2010 m. kovo mėnesio dydžio, kitaip tariant - 10 proc. mažesnė nei šiuo metu.
Stengiasi paprotinti politikus
Kodėl šiemet VKEKK taip anksti pasiryžo įspėti visuomenę apie gresiantį kainų kilimą? D.Janulionio tvirtinimu, šitaip pasielgta dėl kelių priežasčių. Svarbiausioji jų yra politinė. “Pretekstas yra prie savivaldybių vairo stojanti naujoji valdžia. Ji privalo žinoti, kad šilumos tarifai yra labai skausmingas klausimas, be to, nuo savivaldybių priklauso, ar kada nors ateityje šiluma pigs. Vietinė valdžia arba duoda leidimą investuoti į šilumos ūkį, arba jo neduoda. Jei pasirenkamas pastarasis variantas, šilumos tarifų pigimo nebus”, - pasakojo VKEKK pirmininkės pavaduotojas.
Pasak jo, puikiausias tokio neūkiškumo pavyzdys - įvykiai Vilniaus savivaldybėje. Šiuo metu VKEKK patvirtintoje “Vilniaus energijos” programoje, galiojančioje iki Prancūzijos koncerno “Dalkia”, investavusio į sostinės šilumos ūkį, sutarties su Vilniaus savivaldybe pabaigos, per penkerius metus numatyta investuoti apie 120 mln. litų.
“Iš tos sumos numatyta šiek tiek paremontuoti trasas, šiek tiek - kaminus ir nieko, kad ilgainiui pasikeistų situacija Vilniuje, kad, pavyzdžiui, būtų pakeisti šilumos generavimo šaltiniai. Neabejoju, kad numatyta programa bus įgyvendinta, įmonė tai įsipareigojo, tie pinigai įskaičiuoti į tarifus. Tačiau nedaroma nieko, kad būtų sumažinta šilumos kaina. Niekas iš Vilniaus politikų nekalba, pavyzdžiui, apie tai, kad rusiškas dujas galima pakeisti daug pigesniu vietiniu biokuru”, - dėstė D.Janulionis. Pasiūlymas pritaikyti Vilniaus šilumos ūkį naudoti pigesnį vietinį biokurą miesto politikų buvo atmestas praėjusią vasarą.
Nerimą VKEKK pirmininkės pavaduotojui kelia ir artėjantys Seimo rinkimai. “Šilumos ūkis nuo politikos priklauso bene labiausiai iš visų ūkio šakų. Rudenį vyks pasirengimas naujiems rinkimams, todėl bus daug gražių kalbų ir visiškai nebus gerų darbų. Lietuvos šilumos ūkį, kuris dabar net 74 proc. priklauso nuo rusiškų dujų, reikia verkiant reformuoti, todėl raginame politikus nepamiršti ir to, kad ne vien šnekos yra svarbiausia”, - tvirtino pašnekovas.
Siūlo padėti sau
Trečias dalykas, dėl kurio anksčiau buvo pradėta kalbėti apie gresiantį šilumos tarifų didėjimą, anot D.Janulionio, yra tas, kad norima paskatinti gyventojus geriau pasirengti artėjančiam šildymo sezonui. “Visuotinai galvojama, kad šilumos suvartojimą daugiabutis gali sumažinti tik jį iš pagrindų renovuodamas. Galima atlikti dalinę, vos du tris tūkstančius litų kainuojančią, renovaciją, kuri šildymo nuostolius, o kartu ir sąskaitas už šildymą, kaip rodo patirtis, sumažintų net iki 30 proc. Tereikia šilumos prietaisus tinkamai prižiūrėti, subalansuoti, įrengti namo projektinius reikalavimus atitinkančius šildymo prietaisus (radiatorius)”, - pasakojo VKEKK pirmininkės pavaduotojas.
Jau kuris laikas geruosius pavyzdžius komisija skelbia savo interneto puslapyje “Regula.lt”. Pavyzdį, kaip taupyti šilumą, pateikė vienas Šiauliuose, Vilniaus g., esantis daugiabutis. 2001-aisiais gyventojams pritarus vieno iš kaimynų P.Voitechovičiaus pasiūlymui, keturiasdešimties butų name buvo inventorizuoti radiatoriai ir per vieną dieną atjungtos papildomos jų sekcijos butuose bei koridoriuose, paliekant jų tiek, kiek priklauso pagal projektą. Tam tebuvo išleistas tūkstantis litų. Bet dabar gyventojai džiaugiasi, kad vieno kvadratinio metro šildymas kainuoja net 22 proc. mažiau nei greta stovinčiame daugiabutyje.
Daugiabučio gyventojų teigimu, per dešimtmetį namas suvartojo net 3000 kWh elektros energijos mažiau, nei būtų suvartojęs neatlikus patobulinimų. Per tą laiką buvo sutaupyta net 60 tūkst. litų.
“Tokia dalinė renovacija kiekvienam butui atskirai kainuoja vos kelias šimtines, o sutaupomi tūkstančiai. Gaila tik kad labai sunku įtikinti gyventojus ryžtis naujovėms. Bet toks smulkus daugiabučio šilumos ūkio atnaujinimas kol kas yra lyg neartas dirvonas, kurį būtina išarti, jei norime nors šiek tiek sutaupyti”, - sakė D.Janulionis.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"