Seimūnai Briuselyje dirbtų už ačiūnuotraukos (24)

2019 gegužės mėn. 24 d. 14:08:58 Perskaitė 2168

Į Europos Parlamentą kandidatuoja net 52 dabartiniai Seimo nariai. Tačiau nepagalvokite, kad jie ten bando patekti dėl keliskart didesnių algų, dienpinigių bei galimybės užsidirbti senatvės pensiją, apie kokią Lietuvoje net milijonieriai negali pasvajoti. Visi kalbinti seimūnai dievagojasi, kad ketina keisti darbą arba vardan partijos, arba vardan Lietuvos, tai yra, mūsų visų.

 

Iki šių metų pradžios eilinis seimūnas be priedų už valstybei ištarnautus metus gaudavo apie pustrečio tūkstančio eurų atlyginimą, dar beveik tūkstantį kas mėnesį turėdavo vadinamoms parlamentinėms išlaidoms. Po sausio 1-osios įsigaliojo mokesčių reforma. Parlamentarams, kaip ir visiems dirbantiesiems, sujungus darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius ir perkėlus juos darbuotojui, atlyginimai „ant popieriaus“ didėjo 1,289 karto. Dabar eilinis seimūnas gauna 3356 eurus per mėnesį (be priedų). Lyg ir neblogai. Tačiau net 52 Tautos išrinktieji nori būti perrinkti. Tik nebe į Seimą, o į Europos Parlamentą.

Mėnesinis EP narių atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 8757,70 euro. Atlyginimas mokamas iš Europos Parlamento biudžeto ir atskaičius ES mokestį bei draudimo įmokas sudaro 6824,85 euro.

Nesunku paskaičiuoti: europarlamentaras per penkerių metų kadenciją „popieriuje“ uždirba tiek pat, kiek vidutinę algą gaunantis žmogus Lietuvoje uždirbtų per maždaug 47 metus.

Ir tai toli gražu ne viskas. Europarlamentarai, sulaukę 63 metų, turi teisę gauti senatvės pensiją. Pensija lygi sumai, gautai sudėjus po 3,5 proc. nuo atlyginimo už kiekvienus pilnus įgaliojimų vykdymo metus, tačiau visa jos suma negali būti didesnė kaip 70 proc. buvusio atlyginimo. Šios pensijos mokamos iš Europos Parlamento biudžeto. Kitaip tariant, visą kadenciją išdirbęs politikas iš Briuselio užsitikrina pusantro tūkstančio eurų pensiją, atidirbęs dvi kadencijas - 3 tūkst. eurų ir pan. O dar jis gaus pensiją ir iš Lietuvos.

Bet ir tai dar ne viskas. EP moka 320 eurų dydžio dienpinigius per dieną. Išmoka sumažinama per pusę, jei EP nariai nedalyvavo daugiau negu pusėje vardinių balsavimų balsavimo plenariniame posėdyje dienomis, net jei jie dalyvavo posėdžiuose. Posėdžiai paprastai vyksta 4-5 dienas per savaitę, tad vien dienpinigių per mėnesį galima uždirbti apie pusseptinto tūkstančio eurų.

Tad sąlygos, švelniai tariant, geresnės nei Lietuvos Seime. Be to, iki šios Seimo kadencijos pabaigos teliko mažiau nei pusantrų metų ir niekas negali būti garantuotas, kad vėl bus perrinktas. Tad kodėl nepabandžius laimės prasmukti į EP penkeriems metams? Galbūt todėl į 11 mandatų taikosi net 301 Lietuvos veikėjas, arba net 27,4 į vieną vietą? Tokios paklausos turbūt neturi daugiau joks kitas postas. Tačiau, pasirodo, taip galvoti gali tik piktavaliai, apie mūsų Seimo narius susidarę klaidingą nuomonę. Iš tikrųjų jie eina į Europos Parlamentą visai ne dėl savęs.

Pasirodo, Seimo nariai - tikri altruistai

Nemato šansų

„Tai yra politinis dalykas, nieko asmeniško. Aš jau ne pirmą kartą kandidatuoju, tačiau tikrai ne dėl didesnės algos. Yra toks partijos politinis susitarimas, kad aš dalyvauju EP rinkimuose - kad palaikyčiau savo partiją. Niekas manęs nė neklausė - įrašė į sąrašą ir tiek. Tačiau būkite ramūs - tikrai baigsiu Seimo kadenciją, tikrai nebūsiu išrinktas. Duok Dieve, mūsų partija gaus bent vieną mandatą, o aš esu trečias sąraše. Sistema veikia, daugiausiai renka vilniečius arba pirmus sąraše, o mums, driskiams iš kaimo, nėra šansų būti išrinktiems“, - guodėsi Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Kęstutis Bartkevičius.

Geriausia

Konservatorė Gintarė Skaistė gerokai labiau užtikrinta savo sėkme už K.Bartkevičių.

„Partijos deleguoja tuos, kurie yra geriausi, o žmonės išrenka tuos, kurie, jų manymu, gali geriausiai atstovauti. Jie ir pasirinks. Kiekvienas racionaliai pasiskaičiuoja savo galimybes ir mato, ar turi šansų. Tačiau kandidatuoju tikrai ne dėl algos. Manau, jei žmonės norėtų užsidirbti, eitų į privatų verslą, kur atlyginimai yra gerokai didesni, nei viešajame sektoriuje“, - tvirtino parlamentarė, tačiau paklausta, ar žino daug tokių įmonių, kur kartu su dienpinigiais galima uždirbti per 15 tūkst. eurų, nuo atsakymo susilaikė.

Seimūnė tvirtino net nesidomėjusi, kokia alga mokama EP.

„Man asmeniškai tai tikrai nėra motyvacija“, - dievagojosi politikė.

Nesikuklina

Dar viena altruistė - liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen - iš kuklumo irgi nemirs. Pasak jos, Liberalų sąjūdžio partija priėmė sprendimą į EP kelti stipriausius kandidatus.

„Aišku, turėjau galimybę atsisakyti, nes mūsų organizacijoje viskas daroma laisva valia. Sutikau kandidatuoti ne tik todėl, kad padėčiau partijai, bet ir todėl, kad esu pasiruošusi Lietuvai gerai atstovauti EP.

Apie tai, kad EP galima užsidirbti didesnę pensiją, tikrai negalvojau, nes dar esu gana jauna. Alga buvo vienas iš faktorių, bet man užtenka ir tiek, kiek gaunu Seime, todėl tai tikrai nėra pagrindinė priežastis“, - užtikrino Seimo opozicijos lyderė V.Čmilytė-Nielsen.

Nenorėtų būti eilinis

„Valstiečių“ sąrašo pirmame penketuke - nė vieno parlamentaro, užtat žemiau jų yra net 12, o aukščiausiai - šeštoje vietoje - įrašytas Tomas Tomilinas.

„Mano profesija yra ES administravimas, moku šešias kalbas, socialinės Europos kūrimas yra pagrindinis tikslas. Ketinu ne tik pasėdėti ir pabalsuoti už daugiau pinigų Lietuvai, ketinu pakeisti pačią ES. Ir žinau, kaip tai padaryti. Rytų Europos šalių aktyvumo keičiant ES trūksta kaip oro, nes Europos vizijas rašo vokiečiai bei prancūzai.

Nemanau, kad Lietuvoje būčiau reikalingesnis. Tu negali padidinti socialinės politikos išlaidų labiau, negu leidžia biudžeto ribos. Struktūrinis atsilikimas išliks, kol konkuruojame su kitomis šalimis. Negali turėti didesnių pensijų, nes reikia didesnių mokesčių, o jų negali kelti, kai kitos valstybės mažina. Kol nebus mokesčių harmonizacijos visoje Europoje, tol Lietuva negalės konkuruoti. Reikia viską keisti, o aš tai galiu padaryti, nes tai išmanau“, - gyrėsi T.Tomilinas.

Politikas sako, kad jo apsisprendimui geresnės sąlygos įtakos visiškai neturėjo.

„Tačiau mano kompetencija gali leisti man užimti ne tik eilinio EP nario pareigas. O už gerą darbą turi būti gerai atlyginama. Ne Europa kalta, kad joje didesnės algos“, - paaiškino T.Tomilinas.

Alga nerūpi

Seimūnas Zbignevas Jedinskis EP bandys šturmuoti su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija.

„Kodėl norėčiau pakeisti darbą? Kandidatuoju į EP ne pirmą kartą, nes noriu įgyvendinti savo partijos programą. Aišku, ir Seime programą galima įgyvendinti, tačiau krikščioniškas vertybes, šeimos vertybes reikia ginti Europos mastu, nes ten pirmiausia į jas kėsinamasi. O dėl didesnių pajamų - jūs nepatikėsite, bet man tas nerūpi“, - įrodinėjo Z.Jedinskis.

Prašo nesišaipyti

Į EP taip pat besiveržianti „valstietė“ Rūta Miliūtė sako nematanti nieko blogo, kad žmogus nori pakeisti darbą.

„Esu Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkė, todėl esu sukaupusi nemažai patirties ir europiniais klausimais. Po Seimo EP būtų karjeros žingsnis į priekį. Tačiau tikrai vertinant ne algą. Politikoje ne pinigai yra pagrindinis motyvatorius, o siekis padaryti gerą darbą.

Galima bandyti pašiepti kiekvieną politiką, bet aš kalbu nuoširdžiai“, - tikino R.Miliūtė, atmesdama galimybę, kad į Seimą buvo išrinkta, nes galbūt daug rinkėjų ją supainiojo su žinoma žurnaliste Rita Miliūte.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net