Seimo kanceliarija nepatenkinta, kad visam Seimui kitąmet iš valstybės biudžeto numatoma skirti „tik" per 32 mln. eurų, todėl pateikė daugybę papildomų prašymų už beveik 4 mln. eurų. Savo ruožtu biudžeto skylę padidinti nori kitos institucijos bei pavieniai Seimo nariai.
Seimo kanceliarijai kitų metų biudžeto projekte numatyta 32,313 mln. eurų. Tačiau jai to negana.
„Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, neatidėliotiną poreikį atnaujinti aukščiausios kategorijos valstybės informacinės sistemų infrastruktūrą ir toliau nuosekliai įgyvendinti tęstinį investicijų projektą, Seimo kanceliarijai 2021 m. reikalingi 3,823 mln. eurų didesni asignavimai iš valstybės biudžeto nei numatyta", - pareiškė kanceliarija.
Būtų suprantama, jei didesnio finansavimo būtų pageidauta šiems metams, mat vyko Seimo rinkimai, todėl reikėjo krūvos pinigų neperrinktų seimūnų bei jų patarėjų išeitinėms kompensacijoms. Tačiau kanceliarija prisigalvojo kitų dalykų, kur papildomai išleisti pinigų.
Ji reikalauja papildomų 2,202 mln. eurų Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientams. 90 tūkst. eurų, pasirodo, reikia didėjantiems priedams už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėti, 98 tūkst. eurų - karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybiniam vertinimui, 120 tūkst. eurų - Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientams padidinti.
Dar 454 tūkst. eurų papildomai prašoma tęstiniam investicijų projektui „Vaizdo ir garso transliacijos sistemos modernizavimas Seimo veiklos viešinimo užtikrinimui" vykdyti.
„Vaizdo ir garso transliacijos įranga įdiegta prieš 12 metų (atnaujinta apie 40 proc.) ir šiuo metu neaptarnaujama gamintojų, todėl nebegalima užtikrinti Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams ir Techninių valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų. Dėl technologiškai pasenusios vaizdo ir garso transliacijos apdorojimo įrangos Seimo kanceliarija negali nacionaliniam transliuotojui perduoti signalo raiškiuoju (HD) formatu ir taip užtikrinti tinkamo visuomenės informavimo apie Seimo veiklą ir sklandaus įstatymų leidžiamosios institucijos duomenų atvėrimo", - graudena kanceliarija.
109 tūkst. eurų prašoma Sausio 13-osios memorialui suremontuoti.
„Sausio 13-osios memorialo dalis stiklo konstrukcijų yra sutrūkinėjusios ir nestabilios, atsipalaidavę metalines konstrukcijas laikantys lynai. Tokia statinio būklė yra avarinė ir kelia grėsmę memorialo lankytojams", - teigia kanceliarija.
Dar 750 tūkst. eurų pageidaujama investicijų projektui „Teisės aktų registro ir kitų Seimo kanceliarijos valdomų valstybės informacinių sistemų fizinės infrastruktūros įrangos virtualizavimas". Tikinama, kad Seimo kanceliarija valdo teisės aktų registrą ir kitas valstybės informacines sistemas, kurių „fizinė infrastruktūra įsigyta prieš 7-12 metų ir šios įrangos gamintojų palaikymas baigėsi 2019 m., todėl negalima užtikrinti patikimo įrangos veikimo bei organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams."
Pasirodo, visų išvardintų dalykų negalima atlikti už valstybės biudžeto projekte numatytus per 32 mln. eurų.
Papildomų pinigų be jau numatytų projekte reikalauja ir daugybė valstybės institucijų - VSD, STT, FNTT, teismai, prokuratūra ir t.t. Daugybę reikalavimų išsakė ir kone visos savivaldybės ir dar Lietuvos savivaldybių asociacija bendrai už visas.
Į biudžeto pajamų didinimą jau spėjo įsitraukti ir perrinkti arba nauji Seimo nariai, jau pateikę 10 pasiūlymų už daugiau nei 30 mln. eurų. Dar dvigubai tiek pasiūlymų pateikta iki rinkimų.