Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė dar labiau padidinti mokesčius loterijų ir lošimų organizatoriams

BFK pasiūlymams pritarė, nors „valstietis“ Jonas Varžgalys ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius susilaikė.

M. Majauskas pasiūlė mokesčio tarifą lošimų antžeminiuose punktuose ir nuotolinių lošimų organizatoriams didinti iki 20 proc. nuo jų bendrųjų lošimo pajamų. Ankščiau siūlyta lošimų antžeminiuose punktuose pastatytų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumą apmokestinti 18 proc. tarifu.

Toks pat tarifas taip pat būtų taikomas bingo, totalizatoriaus ir lažybų organizatorių uždarbiui.

Šiuo metu lošimų A ir B kategorijos lošimų automatais bei stalo lošimų organizatoriai moka fiksuotą mokestį už kiekvieną lošimų veiklos įrenginį. Už A kategorijos lošimo automatą organizatorius kas mėnesį privalo sumokėti 260 eurų, už B – 130 eurų. Kortų arba kauliukų stalas lošimų organizatoriui kainuoja 2300 eurų per mėnesį.

„Mano siūlymas yra padidinti antžeminiams lošimams tarifą ir pritaikyti 20 proc. kaip kompromisinį tarifą, atsižvelgiant į tai, kad ateinančiais metais jų mokami mokesčiai bus šiek tiek mažesni nei pagal apmokamą reguliavimą, kai yra apmokamas fiksuotas mokestis, bet, praėjus pandemijai, jų sumokami mokesčiai didės“, – kalbėjo M. Majauskas.

Nuotolinių lošimų organizatorių pajamos dabar apmokestinamos 13 proc. tarifu. BFK siūlo tarifą suvienodinti.

„Nėra jokio loginio pagrindo taikyti skirtingą tarifą antžeminiams ir nuotoliniams lošimams, ir tie tarifai iš esmės turėtų būti sulyginami“, – teigė parlamentaras.

Pasak M. Majausko, didesni lošimų ir loterijų verslo mokesčiai būtų skirti skurdžiam priklausomybių prevencijos ir gydymo finansavimui didinti. Jo teigimu, lošimai ir loterijos kelia priklausomybę ir griauna gyvenimus, todėl 30 mln. eurų pelno uždirbančios loterijų ir lošimų įmonės turi būti finansiškai atsakingos už pagalbą nuo lošimų priklausomiems asmenims.

„Labai svarbu, kad šios įmonės prisidėtų, mokėdamos papildomus mokesčius prie priklausomybių prevencijos, pagalbos probleminiams lošėjams ir jų artimiesiems, visuomenės psichinės ir fizinės sveikatos stiprinimui“, – teigė M. Majauskas.

Jis posėdžio dalyviams taip pat pažymėjo, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse loterijų ir lošimų organizatoriai prie priklausomybių nuo lošimo prevencijos prisideda gerokai didesniais mokesčiais ir kaip pavyzdį pateikė Lenkiją, kur šis mokesčio tarifas siekia 50 proc.

Finansų ministerija M. Majausko siūlymą palaikė, kadangi didesni mokesčio tarifai didintų valstybės biudžeto pajamas.

Mokesčio tarifą loterijų organizatoriams M. Majauskas pasiūlė didinti iki 18 proc. Pagal ankstesnį siūlymą, loterijų organizatorių už išplatintus bilietus gautas pajamas planuota apmokestinti 15 proc. tarifu. Pagal dabar galiojančią tvarką, loterijų organizatorių pajamos apmokestinamos 13 proc.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovas Mantas Zakarka pastebėjo, kad siūlymai dar padidinti mokesčio tarifą priimami per greitai, nepasitarus su verslu.

„Papildomas mokesčių kėlimas, praktiškai svarstant biudžetą atsiranda komiteto darbotvarkėje, iš principo be analizių ir diskusijų, tiesiog pasakant, kad tų pinigų reikia. Mūsų siūlymas yra nekvestionuoti mokesčio dydžio ir galbūt grįžti prie normalios teisėkūros praktikos ir galbūt pavasarį, kada yra ir visi kiti mokestiniai pakeitimai, matyti visas atliktas analizes, Vyriausybės išvadą ir tada svarstyti šį klausimą“, – sakė M. Zakarka.

Jam pritarė ir balsavime susilaikęs A. Butkevičius. „Jei į jas (loterijų ir lošimų organizatorių pastabas – ELTA) nebus atsižvelgta, kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą dėl procedūrinių pažeidimų“, – pabrėžė jis.

Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas komiteto nariams priminė, kad jau dabar loterijos apmokestinamos dvigubai labiau ir, patvirtinus dar didesnį tarifą, loterijos mokėtų triskart didesnius mokesčius už azartinius lošimus. Jis taip pat paragino Seimo narius vadovautis gerąja teisėkūros praktika ir sulaukti Vyriausybės išvados.

Loterijų ir Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pakeitimai artimiausiu metu grįš į Seimą svarstymui. Juos priimti Seimas turėtų iki šių metų pabaigos.