1 nuotr.Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimas ketina laikinai stabdyti nepaprastosios padėties klausimą, kad galėtų būti priimti trys konstituciniai įstatymai, tarp kurių – klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų. Seimo pirmininkės nuomone, po balandžio 20 d. vyksiančio balsavimo dėl Konstitucijos pakeitimų, nepaprastoji padėtis bus pratęsta.
„Kito ketvirtadienio darbotvarkė patvirtinta ir yra numatyti trys balsavimai dėl Konstitucijos, tai reikštų, jog nepaprastosios padėties klausimas turės būti bent trumpam sustabdytas. Turės būti paliktas bent nedidelis langas tam, kad būtų galima balsuoti dėl Konstitucijos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, po balsavimo veikiausiai bus priimtas sprendimas nepaprastąją padėtį šalyje pratęsti.
„O dėl nepaprastosios padėties, kaip ir esu ne kartą sakiusi, situacija keičiasi nuolat, ją stebime ir kitą savaitę bus priimtas sprendimas. Bet aš prognozuočiau, kad ją reikės tęsti prabalsavus dėl Konstitucijos“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad, tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje iki balandžio 20-osios vidurnakčio pratęsta nepaprastoji padėtis. Šalyje galiojant tokiam režimui, negalima spręsti dėl Konstitucijos pakeitimų. Todėl viešoje erdvėje būgštaujama, kad gali įstrigti ir tiesioginių merų rinkimų klausimas. Neatlikus konstitucinių įstatymo pataisų, keistųsi merų rinkimo tvarka – nebebūtų galima merų rinkti tiesioginiuose rinkimuose. Mat balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.
Į pavasario sesijos darbų programą taip pat įtraukti dar keli Konstitucijos pataisų projektai: leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų, bei siūlymas panaikinti nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar eiti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo. Dėl visų šių pakeitimų Seimui liko tik galutiniai balsavimai.
