respublika.lt

Seimo opozicija išsikvėpė ar vis dar kaupia jėgas?

(265)
Publikuota: 2022 lapkričio 06 13:53:00, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Viltis turėti vieningą opoziciją su tikru lyderiu žlugo, kai tarp Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio perbėgo juoda katė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Piliečiai kalba, kad Seime nėra rimtos opozicijos, neleidžiančios valdančiajai koalicijai per daug savivaliauti - įvedinėti nepaprastąsias padėtis, karantinus, su galimybių pasais persekioti, segreguoti piliečius ir jų verslus. Esą kai opozicija nevieninga, valdantieji, nekreipdami į ją dėmesio, šioje Seimo kadencijoje dekriminalizuos narkotikų ir kitų psichotroponių medžiagų laikymą.

 

Taip pat vien dėl opozicijos susiskaldymo pavyko asmenvardžių rašyme įteisinti x, q, w. Dėl opozicijos silpnumo netgi gali pavykti įteisinti vienalytes partnerystes bei ratifikuoti Stambulo konvenciją. Kas trukdo Seimo opozicijai susitelkti ir visoms toms užmačioms priešintis?

Iš pastarųjų Seimo opozicijos „žygių" įstrigo birželis, kai įsižeidusi opozicija išėjo iš plenarinių posėdžių salės ir kurį laiką posėdžiavo atskirai. Mat pasipiktino, jog iš posėdžių vedėjų grafiko buvo išbraukti visi opozicijai atstovaujantys Seimo pirmininkės pavaduotojai. O šiuo metu Seimo opoziciją turbūt labiausiai įsidėmėjo švietimiečiai ir kelininkai. Mat ji reikalauja skirti daugiau lėšų švietimui ir papildomai 188,9 mln. Eur kelių bei žvyrkelių priežiūrai.

Tiesa, opoziciją visai neseniai suvienijo ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado, generolo Ričardo Pociaus keistokas atleidimas iš pareigų. Kilus įtarimų, jog prieš R.Pocių buvo taikomas mobingas, opozicija reikalauja steigti specialiąją Seimo komisiją. Ji turėtų ištirti, ar 2022 m. rugpjūčio 10 d. riaušės prie Seimo buvo malšinamos laikantis įstatymų, ar prieš generolą R.Pocių tikrai buvo taikomas mobingas ir ar nebuvo padaryta teisinių spragų nepaprastosios padėties valdymo metu.

Seimo „valstiečių" frakcijos seniūnė Aušrinė NORKIENĖ pabrėžė, kad frakcijos, atstovaujančios skirtingoms partijoms bei jų programoms, negali būti visiškai vieningos ir sutarti visais klausimais. Jei taip būtų, partijos tiek suvienodėtų, ideologiškai tiek susilietų, kad rinkėjai jų paprasčiausiai neatskirtų.

„Negaliu pasakyti, kad mes, opozicinės frakcijos, esame visiškai nevieningos, - aiškino A.Norkienė. - Yra klausimų, kuriais sutariame. Birželio mėnesį net buvome visi išėję iš Seimo posėdžių salės, kai dėjosi daug keistų dalykų, ir posėdžiavome atskirai. Turi būti tarp frakcijų ir jų viduje tam tikrais klausimais skirtingos nuomonės. Tik Seimo valdančioji dauguma priverčia savo narius turėti vieningą nuomonę ar kaip besispyriojantį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką konservatorių Mykolą Majauską dar bando priversti. Mes opozicijoje esame penkios frakcijos, todėl dėl vertybinių dalykų tikrai esame gana skirtingi.

Kartais laidome vieni kitiems pakankamai aštrias užuominas. Pavyzdžiui, supykstame ant socialdemokratų, kad jie esą kai kuriais klausimais bando palaikyti konservatorius. O dėl A.Bilotaitės ir generolo R.Pociaus problemos esame vienodos nuomonės. Sudarėme darbo grupę, kuri rengia tekstą dėl Seimo specialiosios komisijos sudarymo. Manome, kad viską tikslinga išsiaiškinti specialiosios komisijos apimtyje.

Manau, kad ir Seimo daugumai, ir A.Bilotaitei nereikia bijoti specialiosios komisijos. Per ją bus galima išsiaiškinti daug klausimų, kokiu teisiniu pagrindu prieš metus buvo malšinamos riaušės prie Seimo. Kuri Seimo frakcija mums artimiausia vertybiniu pagrindu? Lietuvos regionų frakcija. O socialdemokratai turi kitokį požiūrį į dviejų žmonių civilinės sąjungos problemą, nors socdemų požiūris frakcijos viduje irgi nevienalytis. Tas pats yra ir su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos". Dalies jų ir mūsų vertybės yra artimos, o dalis balsuoja kaip liberalai".

Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita TAMAŠUNIENĖ irgi nemato nieko blogo, kad Seimo opozicija ne visada būna vieninga:

„Seimo opozicija ne visada yra vieninga, nes kiekviena partija turi programines nuostatas, kurios šiek tiek ar daugiau skiriasi. Tai matome, kai balsuojame ar nedalyvaujame balsavimuose. Sutariame rezonansinėse situacijose, kurios domina visuomenę. Tada opozicija sutaria, aiškinasi, ar valdantieji pasirinko būtent tinkamiausią būdą į konkrečią situaciją reaguoti. Atrodė, kad opozicija bus vieningesnė?

Visaip gali atrodyti, bet pažiūrėkime į skaičius. Mūsų, esančių Seimo opozicijoje, yra mažiau. Vis vien reikia ieškoti balsų ir Seimo daugumoje arba naudotis situacija, kai daugumos nėra posėdžių salėje. Gal galėjome stipriau pareikšti poziciją, atmesti kai kuriuos įstatymų projektus ar pareikalauti pertraukos prieš balsuojant už tų įstatymų projektų priėmimą. Ne kartą priimant įstatymus reikalavome pertraukos, o ja pasinaudoję paruošdavome ir užregistruodavome savo pataisas. Bandome visais būdais signalizuoti, kad Seimo dauguma siūlo tai, ko nenori ir nepageidauja dauguma mūsų piliečių".

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras FIODOROVAS irgi nenorėjo sutikti, kad Seimo opozicija yra nepakankamai vieninga ir nepakankamai kritikuoja valdančiuosius.

"Pastaruoju metu opozicija yra politiškai vieninga dėl daugelio klausimų, pavyzdžiui, dėl elektros kainų, dėl Vyriausybės ar jos atskirų ministrų veiklos. Dėl vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės galimos interpeliacijos visa opozicija sutinka. Opozicinių frakcijų seniūnai tarpusavyje tariasi, bet opozicija negali visą laiką elgtis vienodai. Yra klausimų, dėl kurių reikia atskirai oponuoti.

Nuomonės dėl valstybės biudžeto taip pat skiriasi. Mūsų frakcija kelia klausimą, kad nuo 2008 metų 50 proc. pakilo kainos, o kai kurių valstybės sektorių darbuotojams tik šiemet didės bazinis atlyginimo koeficientas. Mes taip pat iškėlėme problemą, kad 60 tūkst. darbuotojų, dirbančių maisto sektoriuje, gali prarasti darbus dėl valstybės skaičiuojamo per didelio PVM maisto produktams. Mes, esantys opozicijoje, nesame visada visais klausimais vieningi, bet visada stengiamės susitarti rezonansiniais klausimais".

Būnant opozicijoje darbingumas sumažėja

Tačiau, pažvelgus į Seimo darbo statistiką, visgi susidaro įspūdis, kad opozicinės partijos nelabai tikisi, kad valdantieji į jų pastabas ar pasiūlymus reaguos konstruktyviai. Gal todėl, sprendžiant iš šių metų birželio mėnesio posėdžių statistikos, daugiausiai posėdžių praleido opozicinių frakcijų atstovai.

„Valstietis" Valius Ąžuolas birželį be pateisinamos priežasties praleido 6 posėdžius, „Vardan Lietuvos" atstovas Tomas Tomilinas - 4 posėdžius, daug opozicionierių birželį praleido bent po vieną posėdį, o valdančiųjų pravaikštininkų būta daug mažiau. Antai valdančiųjų pravaikštininkai rekordininkai - liberalas Viktoras Pranckietis ir „laisvietis" Tomas Vytautas Raskevičius praleido po tris posėdžius.

Opozicija pasižymėjo ir mažesniu aktyvumu kolektyviai siūlant įstatymų projektus. Pavyzdžiui, Seimo 4-ojoje sesijoje iš opozicijos pirmavo „demokratų" frakcijos narys Zigmantas Balčytis (33 projektai), socialdemokratas Linas Jonauskas (32) ir „darbietis" Andrius Mazuronis (26). Tuo tarpu valdančiųjų atstovas, konservatorius Andrius Kupčinskas pasiūlė 36 projektus.

Komentuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas DUMBLIAUSKAS:


„Vis tiek jie galvoja apie savo rinkėjus, o socialdemokratų ir S.Skvernelio partijos rinkėjai yra tie patys. Abi partijos kovoja dėl tų pačių žmonių, todėl turėtų aktyviau reikštis. Pats S.Skvernelis yra gabus, moka bendrauti su žmonėmis, turi jumoro jausmą, bet viešųjų ryšių prasme ši partija yra silpnoka, nemoka savęs pateikti visuomenėje. Todėl, kaip rodo „Vilmorus" paskutinė apklausa, S.Skvernelio partijos reitingai nukrito, „valstiečiai" ją pralenkė.

Viešieji ryšiai yra mokslo ir meno sritis. Jei partija nepasiekia publikos, reikia ieškoti būdų, kaip tai daryti, ką daugiau šioje srityje nuveikti. Kaip sakiau, pats S.Skvernelis visuomenėje yra gerai žinomas, moka gana gerai bendrauti su žurnalistais, bet, mano požiūriu, jis kažkiek yra išnykęs iš viešosios erdvės. Gal visą energiją ir pinigus kaupia ateičiai. Gal tokia strategija ir taktika pasiteisins, nes žmonės iki rinkimų pamirš, ką opozinės partijos veikė 2022 metas. Gali būti ir toks paaiškinimas. Yra protingų žmonių opozicinėse partijose.

Gal jie pasirinko būtent tokią strategiją. Nes šiuo metu daug politologų pasigenda iš opozicijos pusės argumentuoto šnekėjimo ir argumentuotos valdančiųjų darbų ir galimų klaidų analizės. Sakote, Seimo opozijoje ryškiausiai matoma buvusi „valstietė" Agnė Širinskienė? Čia faktas! Jinai turi Dievo dovaną, moka šnekėti, argumentuotai šneka ir moka save parodyti. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis irgi yra fenomenas, o jo partijos „Laisvė ir teisingumas" reitingai irgi yra gana aukšti. R.Žemaitaitis tikrai yra reiškinys, surandantis savo vietą politikoje ir savo rinkėją".

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
41
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (265)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s