respublika.lt

Seimas žengė dar vieną žingsnį link tiesioginių merų rinkimų įteisinimo (3)

2021 spalio 12 12:03:00
Leonardas Marcinkevičius, Elta

Seimas antradienį po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus. Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotame įstatymo projekte siekiama į Pagrindinį šalies įstatymą įrašyti patį tiesioginių merų rinkimų faktą, neapibrėžiant mero įgaliojimų.

×
nuotr. 2 nuotr.
Seimo narys Algirdas Butkevičius. Eltos nuotr.

 

Šį projektą palaikė 124 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 4 susilaikė.

„Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“, – rašoma Konstitucijos keitimo projekte.

Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per atitinkamas savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad siūlymas įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, neapibrėžiant konkrečių mero funkcijų, yra vienintelis įmanomas kompromisinis variantas. Politikas priminė, kad tokių pataisų reikalingumas kilo dėl to, kad dar 2014 m. tuometiniai valdantieji merų rinkimų tvarką įtvirtino ne Konstitucijos pataisomis, o Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais.

„Gal kam nors atrodys keistai, bet pats būdamas tiesioginių merų rinkimų fanas, turiu priminti, kad 2014 metais Liberalų sąjūdžio frakcija vieningai susilaikė, mes nebalsavome už tą projektą, kuris įteisina tiesioginius merų rinkimus, sakydami, kad reikalinga Konstitucijos pataisa. Deja, tada skubant, artėjant 2015 metų savivaldos ir merų rinkimams, buvo neįsiklausyta ir be Konstitucijos pataisos buvo pakeistas įstatymas, numatantis tiesioginius merų rinkimus. Tai štai šiandien ir turime tam tikrą sumaištį po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris man atrodo logiškas“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo E. Gentvilas.

Liberalo nuomone, Seimo pirmininkės inicijuotos pataisos yra vienintelis įmanomas pataisų variantas, kuris sulauktų 2/3 parlamentarų palaikymo.

„Reikia pripažinti, kad jeigu šiandien mes bandytume apibrėžti mero statusą Konstitucijos tekste, mums nepavyktų ar vienu, ar kitu atveju surinkti 94 balsų, todėl pradiniai variantai – ir socialdemokratų frakcijos, ir konservatorių frakcijos – jie negali šiandien gulti į Konstitucijos tekstą, nes tai reikštų, kad nesurinktume 94 balsų ir grįžtume į merų rinkimus savivaldybių tarybose“, – tikino jis.

Tuo metu Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sakė balsuosiąs „avansu“, kadangi palaiko tiesioginių merų rinkimų idėją, tačiau nuogąstavo, kad toks siūlymas lemia neapibrėžtumą dėl mero funkcijų.

„Esame verčiami balsuoti už tai, ko nematome. Vieni šiandien balsuos už tai, ką jie įsivaizduoja, kiti nebalsuos vien tik todėl, kad galvoja, jog jų kolegų fantazijos gali būti per daug lakios, tik todėl, kad šiandien nematome projekto“, – aiškino V. Fiodorovas, kartu pridurdamas, kad jis pasigedo išsamesnių diskusijų dėl tiesiogiai renkamo mero įgaliojimų.

„Dar pateikimo stadijoje prašėme valdančiųjų pateikti ir vietos savivaldos įstatymo projektą. Į tai atsižvelgta nebuvo. Buvo žadamos diskusijos dar iki svarstymo, bet vietoje to girdime tik viešas konservatorių fantazijas, kurios iš esmės skiriasi nuo didžiosios dalies Seimo narių nuomonės, koks turėtų būti meras“, – tvirtino Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Panašius argumentus dėstė ir opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius, kurio vertinimu, ginčų dėl Pagrindinio šalies įstatymo keitimo būtų galima išvengti, jeigu projekte būtų aiškiai įvardinta, kokias konkrečiai funkcijas turėtų tiesiogiai renkamas meras.

„Jeigu visos tos funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė ir pareigos būtų aiškiai apibrėžtos tam tikruose įstatymų projektuose, kurie šiandien būtų pateikti su Konstitucijos pataisa, tai aš manau, kad diskusija tikrai būtų ir platesnė ir išsamesnė, nekiltų tokių abejonių, kas bus po to, jeigu mes pritarsime šiai Konstitucijos pataisai“, – iš Seimo tribūnos savo argumentus dėstė A. Butkevičius.

Tačiau valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma ragino atsižvelgti į visuomenės lūkesčius ir neatidėlioti pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų priėmimo. Pasak jo, Konstitucijoje jau yra įtvirtinti bendri principai, kurie nubrėžia tam tikras gaires parlamentarams, kurie kitais įstatymų pakeitimais apsispręstų dėl konkrečių mero funkcijų.

„Tikrai nebus problemų, jeigu mes čia nepasakome detaliau apie mero statusą, apie tai, kas formuoja vykdomąją valdžią. Konstitucijoje yra įtvirtinti bendri demokratinio valdymo principai, ir aš manau, kad jie visada užduos rėmus įstatymui ir mes tikrai įstatymų lygiu visas detales išspręsime“, – teigė Seimo pirmininkės pavaduotojos.

ELTA primena, kad Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., vadinasi, šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Seimas birželio 22 d. po pateikimo pritarė parlamento pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen inicijuotam Konstitucijos keitimo projektui, kuriuo siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams. Pateikimo stadijoje už šį projektą balsavo 120 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai.

Alternatyvų Konstitucijos įstatymo pakeitimo projektą teikė ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija. Tačiau Seimas nepritarė šioms socialdemokratų parengtoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis pagrindiniame šalies įstatyme kartu buvo siūloma įtvirtinti mero statusą ir apibrėžti, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • REFERENDUMAS: Kviečiame pasirašyti elektroniniu būdu.

  • PENSIJA: Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Socialinio draudimo pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymą. Šiuo įstatymu tęsiamas papildomas pensijų didinimas, kuris pagal 2019 metais prezidento inicijuotą įstatymą, buvo vykdomas 2020 ir 2021 metais.
  • BAUDA: Italijos konkurencijos prievaizdė jau antrą kartą šią savaitę skyrė baudą amerikiečių technologijų milžinėms – šį kartą „Apple“ ir „Google“ – bendrai 20 mln. Eur.
  • APRIBOJIMAS: Penktadienį įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas Konkurencijos tarybos prašymas ir buvusiai bendrovės „NCG Distribution“ vadovei Laurai Gaigalienei apribota teisė 3 metus eiti vadovaujamas pareigas.
  • ESKALACIJA: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį teigė, kad jo šalis yra pasirengusi galimai konflikto su Rusija eskalacijai.
  • RENOVACIJA: 83 proc. šalies gyventojų, gyvenančių senuose daugiabučiuose, norėtų juos atnaujinti.
  • ATLYGINIMAS: Vidutinis neto atlyginimas valstybės sektoriuje didėjo 7,8%, iki 1.055,7 Eur, privačiame – 9,9% iki 994 Eur.
  • SKIEPAI: Čilės Visuomenės sveikatos institutas davė leidimą skiepyti Kinijos kompanijos „Sinovac“ pagaminta „CoronaVac“ vakcina nuo koronaviruso vaikus nuo trejų metų amžiaus.
  • ŽUVO: Vienoje Sibiro anglių kasykloje daugiau kaip 50 žmonių žuvo ketvirtadienį per numanomą metano sprogimą ir gaisrą, pranešė vietos pareigūnai.
  • ŠVENTĖ: Penktadienį Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose, rengiama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro laiko kapsulės įkasimo šventė.
  • RINKIMAI: Libijos rinkimų komisija gruodį vyksiančiuose prezidento rinkimuose neleido dalyvauti buvusio diktatoriaus Muammaro al-Gaddafio sūnui.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar lankysitės savo miesto, miestelio mugėse, šventiniuose renginiuose, eglės įžiebimo ceremonijoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +2 C

-1 +1 C

 

-1 +4 C

0 +1 C

0 +2 C

 

-1 +2 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-7 m/s