Seimas priėmė rezoliuciją dėl paramos Ukrainai ir pasmerkė Rusijos agresijąnuotraukos (30)

2021 balandžio 27 13:13:00 Perskaitė 252

Seimas priėmė rezoliuciją, kuria išreikštas palaikymas Ukrainai ir jos spartesniam suartėjimui su NATO bei pasmerkta Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą. Už rezoliuciją balsavo 103 parlamentarai ir tik 1 susilaikė.

 

Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio teigimu, nėra jokių ženklų, kad Rusija šiuo metu būtų atitraukusi Ukrainos–Rusijos pasienyje sutelktą kariuomenę, o informacija apie šios valstybės kariuomenės atitraukimą tiesiog yra Kremliaus propaganda.

„Netikime mes ta karo mašinos propaganda, nes ji remiasi melu. Atsimenu, kai Rusijos generolai paskelbė, kad jie atsitraukė iš Ukrainos prieš 2014 m. ir matėme, kuo visa tai baigėsi. Atsimename, kaip jie sakė, kad jų nėra Ukrainoje, kaip sakė, jog Sakartvelo lyderiai išprovokavo okupacijas. Mes tikime faktais ir puikiai žinome, kad šimtatūkstantinė kariuomenė yra ten susitelkusi. Kol kas negauname jokių patvirtinimų, kad vyktų taip, kaip jie (Rusija–ELTA) tą propagandą skleidžia“,– Seime pristatinėdamas rezoliucijos projektą kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

Pasak Ž. Pavilionio, rezoliucijoje „Dėl provokuojančių Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienos ir Narystės NATO veiksmų plano suteikimo Ukrainai“ yra išdėstytos esminės Lietuvos pozicijos dėl situacijos Ukrainoje. Pasak komiteto pirmininko, dokumentu norima kreiptis į Vakarų šalių parlamentus, siekiant, kad ir jie pasakytų „ne“ Rusijos agresijai.

Rezoliuciją palaikė ir Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos narys Raimundas Lopata, tvirtinęs, kad Lietuvos pasirinktas kelias remti savo partnerius ir pasisakyti prieš agresorių yra teisingas kelias. 

„Susiduriam su situacija, kai tarsi atsisakę „krepšinio diplomatijos“ vis dėlto kartais pasvarstome, ar ne pernelyg aktyviai ir drąsiai mes remiame Ukrainą. Manau, kad istorija rodo, jog toks kelias, kurį mes pasirenkame: už laisvę pasisakyti kasdien ir praktiškai tai laisvei dirbti sau ir savo draugams, tiesiog yra būtinas“,– iš Seimo tribūnos kalbėjo R. Lopata.

Smerkiama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą

Kaip akcentuojama rezoliucijos projekte, Lietuva tvirtai ir nuosekliai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą pagal tarptautinės bendruomenės pripažįstamas sienas, taip pat Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos kryptį ir niekada nepripažins Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos.

Projekte taip pat pažymima, kad Rusijos Federacijos provokaciniai veiksmai blokuojant užsienio karinių laivų ir kitų valstybinių laivų judėjimą Juodosios jūros dalyse, įskaitant Kerčės sąsiaurį, pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus.

Todėl Seimui teikiamos rezoliucijos iniciatoriai siekia griežtai pasmerkti „Rusijos Federacijos vykdomą neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą ir kitus agresyvius vienašališkus veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę Europos saugumui, ir reikalauja nedelsiant šiuos veiksmus nutraukti“.

Rusijos Federacija yra raginama „nutraukti agresiją, provokacijas ir propagandos skleidimą prieš Ukrainą, nedelsiant atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienos, įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, tarp jų Minsko susitarimus, ir grįžti prie bendradarbiavimo, pagrįsto tarptautine teise ir abipuse pagarba.“ Rusija taip pat raginama į laikinai okupuotas teritorijas Ukrainos rytuose įsileisti tarptautines organizacijas, teikiančias humanitarinę pagalbą, uždaryti neteisėtas kalinimo įstaigas, paleisti jose neteisėtai laikomus Ukrainos piliečius.

Parama spartesniam Ukrainos suartėjimui su NATO

Rezoliucijos projekte reiškiama ir parama kuo spartesniam Ukrainos suartėjimui su NATO aljansu, pasisakoma už būtinumą suaktyvinti NATO praktinę ir politinę paramą Ukrainai ir kviečiama Aljanso valstybių narių parlamentus ir vyriausybes solidariai paremti šią poziciją.

Tarptautinė bendruomenė rezoliucija taip pat kviečiama „remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorijos vientisumą, stiprinti tikslines ekonomines ir asmenines sankcijas Rusijai ir jos atstovams, susijusiems su agresija prieš Ukrainą, koordinuoti sankcijų politiką, pritaikant asmenines sankcijas ir asmenims, dalyvaujantiems korupcinėse veiklose Rusijoje ir Ukrainoje“. Europos Sąjungos valstybės taip pat yra raginamos neremti energetikos projektų, silpninančių euroatlantinę vienybę, tokių kaip „Nord Stream 2“, įgyvendinimo.

ELTA primena, kad balandžio 15 d. Kijeve Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo pasmerkė Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos rytinės sienos ir neteisėtai okupuotame ir aneksuotame Krymo pusiasalyje, parėmė Ukrainos tvirtą įsipareigojimą konfliktą spręsti politiniu keliu bei įsipareigojo skatinti ir stiprinti dvišalį bei daugiašalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos, keitimosi informacija, kovos su propaganda ir hibridinėmis grėsmėmis srityse bei koordinuoti pastangas sprendžiant bendrus iššūkius energetinio saugumo srityje.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net