2020-ieji Lietuvos vaikams privalo būti emociškai geresni, mat Seimas 2020-uosius paskelbė Vaikų emocinės gerovės metais. Tokią idėją parlamentarams pakišo Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau jos argumentai - stulbinantys. Ji pažadėjo: jei idėjai bus pritarta, bus parengtas vaikų emocinės gerovės stiprinimo veiksmų planas. Įdomu, kodėl to paties nebūtų buvę galima padaryti, jei metams nebūtų buvęs suteiktas toks pavadinimas.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame dokumente dėstoma, kad, priėmus projektą, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengs Vaikų emocinės gerovės stiprinimo veiksmų planą, kuriuo bus nustatomos veiklos kryptys, priemonės ir rodikliai, siekiant pagerinti Lietuvos vaikų emocinę gerovę. Plane būtų nustatytos kelios veiklos kryptys: psichologinės pagalbos prieinamumas mokyklose, tėvystės įgūdžių ugdymas, saugaus interneto vartojimo skatinimas, ypač bandant eliminuoti elektronines patyčias, ir t.t.
Seimas projektui pritarė, nebuvo nė vieno balsavusio „prieš“, tik keli susilaikė. Nors kai kurie parlamentarai skeptiškai žiūrėjo į šią idėją.
„Visi metų skelbimai yra labai deklaratyvūs dalykai, faktiškai jie dažnai mažai ką turi su realybe ir atitinkamais veiksmais. Man atrodo, vietoj tokių deklaratyvių sprendimų ir emocinės gerovės metų skelbimų būtų gerai, kad būtų priimtas atitinkamas finansavimas“, - kalbėjo Mykolas Majauskas.
„Aš manau, čia nėra nė vieno Seimo nario, kuris prieštarautų sveikai, gerai mūsų vaikų emocinei būsenai, tačiau man nepatinka, kad mes įrėminame tiktai 2020 metais. Jeigu šitas nutarimas skambėtų - Lietuvos vaikų šimtmečio gerovei, tada visi balsuotume dar laisviau. O dabar vieni metai bus emocingai geri, o kaip toliau?“ - retoriškai klausė parlamentaras Sergejus Jovaiša.
Jiems antrino ir Justas Džiugelis.
„Čia toks panašus analoginis atvejis, kaip žinote, būna savaitė be patyčių. Toks jausmas, kad kitomis savaitėmis patyčios yra pateisinamos. Nemanau, kad paprasto tokio nutarimo priėmimas, deklaratyvus priėmimas, sprendžia problemas“, - kalbėjo Seimo narys.
Įdomiausia, kad Sveikatos apsaugos ministerija pažadėjo, jog vaikų emocine gerove bus susirūpinta tik tuo atveju, jei 2020-ieji bus paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais. O jei nebūtų buvę paskelbti? Ar tokiu atveju ministerijos klerkai neturėtų atlikti savų pareigų? Ar tokiu atveju emocinė gerovė niekam nerūpėtų? O gal metus paskelbus proginiais, bus skirtas didesnis finansavimas atitinkamai problemai spręsti? To „Vakaro žinios“ tiesiai paklausė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos.
„Nebūtinai didesnis finansavimas. Kai planuoji tam tikras veiklas, metų paskelbimas įpareigoja tam tikroms problemoms skirti didesnį dėmesį, prioritetą. Net ir tuos pačius pinigus turint vaiko gerovei bus galima skirti daugiau dėmesio. Metų paskelbimas įpareigoja įstaigas paruošti ne kažkokias abstrakčias, o konkrečias priemones: ką kiekvienas turi padaryti. Kai metai nepaskelbiami, kažkas kažką daro, tačiau dėmesys nesukoncentruojamas“, - paaiškino A.Veryga.
Faktai
Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kokie didžiausi Lietuvoje vaiko emocinei gerovei kylantys iššūkiai:
2016 m. iš Lietuvoje gyvenusių 292 tūkst. vaikų iki 10 m. daugiau nei 17,8 tūkst. turėjo psichikos sveikatos sutrikimų.
2018 m. nusižudė dešimt 15-17 m. vaikų. Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad 8 iš dešimties vaikų prieš mėgindami žudytis apie tai užsimena, tačiau suaugusieji nemoka identifikuoti šių ženklų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2014 m. statistika rodo, kad vos pusė (47,6 proc.) Lietuvos penkiolikmečių 2015 m. buvo labai patenkinti savo gyvenimu.
2017 m. atliktas lyginamasis tyrimas apie vaikų gerovę Baltijos šalyse (Lietuva, Latvija, Estija) parodė, jog Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pikti, liūdni ir prislėgti.