1 nuotr.Seimas vakar galutinai nusprendė, kad nuo sausio bus draudžiami bet kokie su darbo santykiais susiję mokėjimai grynaisiais. Tačiau projektą, kuriuo bankai būtų įpareigoti provincijoje atidaryti daugiau bankomatų, padėjo į stalčių. Kaip provincijos žmonėms be grynųjų teks nusipirkti maisto ar kitų būtinų prekių didžiajai daliai seimūnų visiškai neįdomu.
Idėją uždrausti grynaisiais mokėti algas, dienpinigius ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas itin stūmė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, pasak kurio, FNTT, Valstybinė darbo inspekcija, VMI, Lietuvos bankas irgi tam pritaria, nes grynųjų ribojimas esą sumažintų šešėlį. Pastebėjimą, kad tokiu atveju provincijos gyventojai liks be galimybės atsiskaityti už prekes ir paslaugas, nes bankomatų ten daug kur nėra, o atsiskaityti ne visose parduotuvėse, kirpyklose, siuvyklose ir t.t. kortelėmis įmanoma, jis su bendraminčiais ignoravo.
Anksčiau tas pats M.Majauskas labai atkakliai stūmė projektą, kad bankai būtų įpareigoti užtikrinti, jog žmogui nebereikėtų iki bankomato važiuoti toliau kaip 10 km. Projekte numatyta, kad bankai privalo teikti paslaugas, suteikiančias galimybę protingu atstumu visoje šalyje savo klientams mokėjimo kortele pasiimti grynųjų pinigų iš bankomatų. Apibrėžta ir tai, kas yra „protingas atstumas": ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų turėti galimybę ne didesniu kaip 5 km atstumu ir ne mažiau nei 97 proc. šalies gyventojų ne didesniu kaip 10 km atstumu nuo savo deklaruotos gyvenamosios vietos pasiekti bankomatus, kuriuose galima išsigryninti pinigus. Tačiau dabar M.Majauskas su bendraminčiais jau tvirtina, kad toks įstatymas nebūtinas, mat bankai pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo savanoriškai per metus atidaryti apie 100 bankomatų.
Tačiau tai ne visai tiesa. Lietuvos bankas skelbia, kad memorandumu bankai įsipareigoja daug mažiau, nei būtų buvę įpareigoti įstatymu. Jie įsipareigojo užtikrinti, kad ne mažiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų - iki 20 km atstumu. Ir tai nebūtinai būtų bankomatai, bet ir, pavyzdžiui, galimybė išsigryninti pinigus prekybos vietose. O norint tą padaryti reikia pirkti už tam tikrą sumą.
„Sveikinu bankus su pasiektu laimėjimu, nes Seimo sprendimu mes jiems parūpinsime daug naujų klientų", - ironiškai kolegas pasveikino parlamentaras Valius Ąžuolas.
Seimo narė Laima Nagienė pastebėjo, kad Seimas eina prieš vežimą - iš pradžių priima įstatymą, o paskui galvos, kaip jį įgyvendinti, nes provincijos gyventojai bus palikti ir be grynųjų, ir be galimybės naudotis kortelėmis. O parlamentaras Linas Kukuraitis akcentavo, kad taikomi dvejopi standartai: grynieji bus apriboti įstatymu, o štai bankų atžvilgiu įstatymas nepriimamas, nes pasitikima jų žodžiu.
P.S. Kaip „gera" gyventi be grynųjų galėjo įsitikinti „Swedbank" klientai Šventojoje. Birželio 21 d. jie savo kortelėmis negalėjo atsiskaityti parduotuvėse, negalėjo ir išsigryninti pinigų, nes Šventojoje „Swedbank" bankomato nėra. Steigti jo nė neketinama.
Komentuoja ekonomistas Audrius Rudys:
„Algų mokėjimo grynaisiais uždraudimas yra, netgi sakyčiau, konstitucinių teisių pažeidimas, ypač kai nesukuriamos galimybės žmonėms išsigryninti arba atsiskaityti ne grynaisiais. Jei valstybė rūpinasi, kad nebūtų juodųjų apyvartų, yra visos priemonės tą sužiūrėti, sukurta ne viena institucija. Tačiau norima nueiti lengviausiu keliu. Ir taip tik einama į didesnį šešėlį. Jei organizacija maža, mažuose miesteliuose ir jos didžiąją dalį sudaro pajamos grynaisiais, kam jai atsidarinėti sąskaitas? Geriau mokėti „vokeliuose", - pastebėjo A.Rudys.
Pasak jo, blogiausiu atveju į tą patį įstatymą reikėjo įrašyti nuostatą, kuri užtikrintų, kad žmonėms bent jau bus sudarytos sąlygos išgyventi ir be grynųjų. Arba su bankais pasirašyti ne tokį memorandumą, kuris buvo pasirašytas ir kurio nesilaikymas nenumato jokių pasekmių, o su sutartimi, įpareigojančia už įsipareigojimų nesilaikymą mokėti baudas.
„Paprasti piliečiai net prieš rinkimus negali prieiti prie politikų, išdėstyti savo problemas. O bankai šitą gali, nes priešingu atveju gali būti panaudotos ekonominio poveikio priemonės. Tiesa, to atvirai daryti negali, todėl ir prisidengiama memorandumais bei panašiais dalykais. O memorandumais politikai ne tik neturi svertų (nes jie - neįpareigojantys), bet ir politinės valios pasinaudoti", - reziumavo A.Rudys.
