Seimas iš naujo svarstys 2018 m. valstybės biudžeto pakeitimus dėl nenumatytų išlaidų. Tokį prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretą Seimui antradienį pristatė prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė.
Spalio 18 d. Seimas, siekdamas įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą NATO skirti šiais metais 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai, patikslino 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Priimta pataisa nuspęsta suteikti Finansų ministerijai skolinimosi teises, jeigu suplanuoti Krašto apsaugos ministerijos asignavimai nesudarytų 2 proc. BVP, ir tokiu atveju skirti trūkstamą lėšų dalį krašto apsaugai.
Kartu nutarta skolintomis lėšomis leisti finansuoti ne tik šalies gynybos poreikius, bet ir politinių partijų veiklą.
Šalies vadovės nuomone, partinė veikla negali būti prilyginta ypatingos svarbos strateginiams valstybės tikslams ir finansuojama skolintomis lėšomis.
„Prezidentės teigimu, visoms parlamentinėms partijoms dotacijos turi būti suplanuotos kitų metų biudžete. Planuojant kitų metų valstybės biudžetą Vyriausybė, žinodama faktinę situaciją, kiek per metus įsikūrė naujų, tačiau rinkimuose nedalyvavusių partijų, kokio jos dydžio, lengvai galėtų apskaičiuoti reikalingas lėšas bei numatyti valstybės biudžeto projekte. Taip nereikėtų kurti ydingų precedentų, kai tokių partijų reikmės prilyginamos strateginiams valstybės tikslams“, - posėdyje kalbėjo vyriausiasis patarėjas M. Lingė.
Prezidentė siūlo 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme palikti nenumatytas išlaidas tik įsipareigojimams, susijusiems su Lietuvos naryste NATO.
Po valstybės vadovės dekreto pristatymo už tai, kad 2018 m. valstybės biudžeto pakeitimai būtų svarstomi iš naujo balsavo 117 Seimo narių, už siūlymą laikyti įstatymo pataisas nepriimtomis - 7 parlamentarai. Toliau jos bus svarstomos pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti lapkričio 8 d.