1 nuotr.Trečiadienį parlamentarai neeilinėje Seimo sesijoje po pateikimo pritarė Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimui. Praėjusią savaitę Suomijos ir Švedijos prisijungimo protokolus Briuselyje pasirašė visų 30-ies NATO valstybių atstovai. Tam, kad šios šalys galėtų tapti visavertėmis Aljanso narėmis, pritariamąjį žodį dar turi tarti visų 30 NATO šalių narių parlamentai.
Už Švedijos prisijungimo ratifikavimo projektą balsavo 104 parlamentarai, prieš pasisakė 1 Seimo narys, susilaikiusių nebuvo. Už Suomijos prisijungimo ratifikavimo projektą balsavo 113 parlamentarų, pasisakiusių prieš ar susilaikiusių nebuvo. Dėl įstatymo projekto ketinama svarstyti liepos 19 d.
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, pristatydamas Švedijos ir Suomijos narystės NATO dokumentų ratifikavimo projektą, dar kartą pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Švedijos ir Suomijos turimus karinius pajėgumus, aukštus demokratijos standartus ir aukštą sąveikumo su NATO lygį, šalių narystė NATO sustiprins ne tik saugumą regione, bet ir visą Aljansą.
Be to, nepaisant prasidėjusio ratifikavimo proceso, esama būgštavimų, kad žalią šviesą šių šalių narystei ne iš karto uždegs Turkijos parlamentas, nors su Ankara buvo sudarytas principinis susitarimas dėl jos anksčiau išsakytų prieštaravimų. Visgi viceministras pabrėžė, kad šiuo metu tokios rizikos nėra.
„Mūsų vertinimu, šiuo metu nematome tokios rizikos. Liepos 5 dieną visos NATO aljanso narės pasirašė prisijungimo protokolus, Turkijos iškelti klausimai su Suomija ir Švedija buvo sureguliuoti trišaliu memorandumu, kuris nustato tam tikrus bendradarbiavimo klausimus“, – teigė viceministras.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad šiuo metu dėl Švedijos ir Suomijos NATO narystės dokumentų ratifikavimo procesą užbaigė devynios šalys narės, o dar dvi – užbaigimo etape. Todėl, viliasi viceministras, kitų metų NATO viršūnių susitikimo metu šios šalys jau galėtų būti visateisėmis NATO narėmis.
„Lieka devyniolika (šalių, kurios turi ratifikuoti dokumentus – ELTA) ir, kiek tenka girdėti iš kitų partnerių, irgi vyksta parengiamieji darbai ir tiksliai negalėčiau pasakyti datos, kada būtų baigtas ratifikavimas, bet tiesiog pasakyčiau pastebėjimą. Kadangi kitų metų NATO viršūnių susitikimas bus Vilniuje, tikėtina, birželio mėnesį, tai, manau, tikėtina, kad galėsime Suomiją ir Švediją pasveikinti kaip visateises nares“, – teigė viceministras.
Nors dvejonių parlamente dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO nekilo, vis tik Seimo narys Valdemaras Valkiūnas pareiškė, esą švedai istoriškai žinomi kaip „grobuonys ir plėšikai, kurie žudė protėvius, griovė pilis ir namus, pasisavindami svetimą turtą“. Todėl, ragino V. Valkiūnas, nevertėtų tikėti žmonėmis, kurių elgesyje „lieka imperialistinės nuostatos ir svetimo turto siekimas“.
Į V. Valkiūno pasisakymus netruko sureaguoti dalis parlamentarų. Vienas iš Seimo vicepirmininkų Vytautas Mitalas teigė, kad tokių V. Valkiūno minčių buvo gėda klausytis, ir Lietuvos parlamentaras, anot jo, neturėti asmeninių nuogąstavimų perkelti į politiką. Tuo tarpu parlamentarė Vilija Aleknaitė-Abramikienė paragino V. Valkiūną, jei šis, jos teigimu, neturi ką pasakyti, tiesiog patylėti.
2014 metais Suomijai ir Švedijai už indėlį į NATO operacijas ir kitas veiklas buvo suteiktas Sustiprintų galimybių partnerių statusas, kuris leidžia dar labiau gilinti politinį ir praktinį bendradarbiavimą. 2022 m. gegužės 18 d. Suomija ir Švedija, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pateikė oficialias paraiškas prisijungti prie NATO.
