Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už atsiskaitymų, kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus.
Pagal Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro pateiktą projektą, už atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimą numatyta bauda mokantiems ir mokėjimus priimantiems fiziniams asmenims nuo 300 iki 900 eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams – nuo 600 iki 1500 eurų.
Už šį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, mokantiems ir mokėjimus priimantiems fiziniams asmenims bauda būtų nuo 900 iki 2400 eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams – nuo 1500 iki 3 tūkstančių eurų.
„Seime svarstomais Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimų projektais siūloma įteisinti draudimą atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 3000 eurų. Siekiant užtikrinti, kad šie apribojimai asmenims tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais pinigais būtų realiai praktiškai taikomi, yra siūloma nustatyti ir administracinę atsakomybę už atsiskaitymų, kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus“, – aiškinamajame rašte pažymi S. Šedbaras.
Siūloma, kad kodekso pataisos įsigaliotų 2022 m. lapkričio 1 d.
Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse nėra nustatytos atsakomybės už atsiskaitymų, kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui, už kurį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 9, susilaikė 39 parlamentarai. Tai dar nėra galutinis sprendimas, šio įstatymo projekto dar laukia priėmimo stadija.