Seimas apsispręs dėl  vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose

Priėmus šį statymą, dokumentuose galėtų atsirasti W, X, Q raidės, tačiau nebūtų diakritinių ženklų.

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nustatytos išimtys užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis.

Projektas numato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Svarstymo stadijoje Seimui apsisprendus, kad vardai ir pavardės asmens dokumentuose galėtų būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantys Seimo nariai Rita Tamašunienė, Beata Petkevič ir Česlav Olševski įregistravo naują pasiūlymą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui. Jie siūlo rašant asmenvardžius leisti naudoti ir diakritinius ženklus.

Pasiūlymo autoriai tvirtina, kad šiuo metu įstatymo projekte numatytos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) iš esmės užkerta kelią įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.

Pasiūlymą įregistravę Seimo nariai mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtą civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl šalutinių (diakritinių) ženklų rašymo civilinės būklės aktų įrašuose. 2021 m. spalio 6 d. šis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje konstatavo, kad teisės normos analizė nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bet koks diakritinis ženklas, kuris nėra naudojamas lietuvių kalbos abėcėlėje, pats savaime, automatiškai turi būti vertinamas kaip techniškai neįmanomas įrašyti ženklas.

Pasak parlamentarų, taip pat kasacinis teismas nusprendė, kad civilinės būklės aktus registruojančios institucijos atsisakymas sudaryti civilinės būklės akto įrašą be diakritinio ženklo, motyvuojant techninių galimybių nebuvimu, vertintina kaip asmens teises siaurinanti teisės norma.

Seimo nariai R.Tamašunienė, B. Petkevič ir Č. Olševski mano, kad siūlomus pakeitimus dėl diakritinių ženklų nebus įmanoma įgyvendinti kartu su kitomis Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatomis, todėl jie siūlo nustatyti vėlesnį įsigaliojimo terminą.

Vėlesnis terminas, 2023 m. rugsėjo 1 d., siūlomas siekiant „užtikrinti vienodą asmens tapatybės nustatymą, įvertinus registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę“.

Jeigu Seimas priėmimo stadijoje pritartų pasiūlymui, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, piliečiams, kurie kreipsis, galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis ir su diakritiniais ženklais.

ELTA primena, kad sausio 11 d. Seimas po svarstymo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui. Po svarstymo dokumentą palaikė 83 Seimo nariai, prieš buvo 29, susilaikė 7 parlamentarai.