respublika.lt

Seimas apsisprendė patikslinti šių metų valstybės biudžetą: opozicija pasigedo įsiklausymo į jų siūlymus

(5)
Publikuota: 2022 gegužės 17 11:34:00, Respublika.lt info
×
nuotr. 1 nuotr.
Seimas apsisprendė patikslinti šių metų valstybės biudžetą. Eltos nuotr.

Antradienį plenariniame posėdyje Seimas galutinai apsisprendė tikslinti šių metų valstybės biudžeto projektą. Kaip pažymi finansų ministrė Gintarė Skaistė, valstybės pajamų ir išlaidų plano tikslinimo poreikis kilo dėl trijų priežasčių: siekio sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikti pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.

 

Už 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą balsavo 68 parlamentarai, 23 susilaikė, niekas nebalsavo prieš.

Plenariniame posėdyje taip pat buvo atmestos visos trys opozicinių frakcijų iniciatyvos tikslinamame šių metų valstybės biudžeto projekte dar labiau didinti išlaidas. Iš viso buvo gauta parlamentarų siūlymų už bendrą 36,168 mln. eurų sumą.

Didžiausią, 30 mln. eurų, sumą Seimo nariai siūlė skirti savivaldybių biudžetams kolektyvinės apsaugos statiniams ir slėptuvėms renovuoti ar įrengti. Žemės ūkio ministerijai siūlyta skirti 6 mln. eurų labiausiai nukentėjusiems kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams. O Seimo formuojamų įstaigų ombudsmenų atlyginimų didinimui dar 168 tūkst. eurų.

Finansų ministerijos parengtame projekte biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų, daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.

Projektu taip pat tikslinti asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane.

Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

Valdantieji pabrėžė gyventojų pajamų augimą: jis bus spartesnis nei vidutinė metinė infliacija

Už projektą pasisakiusi premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad įrankių paveikti globalių tendencijų nulemtą kainų augimą Lietuva neturi, todėl, pasak jos, pasirinkta orientuotis į infliacijos padarinių švelninimo priemones.

„Karas kainuoja visam pasauliui, visai Europai. Visos Europos valstybės susiduria su beprecedente infliacija. Net ir tos šalys, kurių patirtimi ir sprendimais labai dažnai man siūloma vadovautis ir kuriose su visais antiinfliaciniais skydais infliacija vis tiek yra dviženklė. Akivaizdu, kad tai yra struktūriniai sukrėtimai, dėl kurių globalios konjunktūros pakeisti mes tikrai negalėsime, bet galime mažinti pasekmes Lietuvos žmonėms. Ir tai, tiesą sakant, darome", - Seimo posėdžio metu kalbėjo I. Šimonytė.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad su šiuo valstybės pajamų ir išlaidų plano tikslinimu priimti sprendimai, mažinantys kainų augimo pasekmes, yra didžiausi visoje Europos Sąjungoje.

„Žinoma, reikia pripažinti, kad ir infliacija Lietuvoje yra viena didžiausių, kuri skaudžiausiai kerta mažiausias pajamas gaunantiems. Todėl didžioji dalis šio antiinfliacinio paketo yra skirta būtent mažiausias pajamas gaunantiems, taip, jog jų perkamoji galia nemažėtų. Didinamas neapmokestinamas pajamų dydis, socialinės išmokos, pensijos", - sakė M. Majauskas.

Infliacijos padarinių švelninimą pabrėžė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kurios teigimu, gyventojų pajamų augimas praėjusių metų pabaigoje priimtų ir dabar priimamų sprendimų dėka bus spartesnis nei vidutinė metinė infliacija.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad pensijos taip pat buvo indeksuotos metų pradžioje, jos auga bendrai nuo metų pradžios 16 proc. Visos kitos išmokos ne mažiau kaip 15 proc. Minimalios mėnesinės algos gavėjams pajamos į rankas auga 17,3 proc. Todėl, mano nuomone, infliacijos pasekmės yra amortizuojamos", - tikino G. Skaistė.

Opozicija kritikavo tiek nepakankamas priemones, tiek svarstymo procedūrą

Vis tik valdančiųjų teiginiais neliko įtikintas opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovas Algirdas Sysas.

„Infliacijos lygis aiškiai yra didesnis negu augimo. „Sodra" aiškiai pateikė duomenis, kad didžiąją dalį, o kai kuriems ir visą dalį suvalgo infliacija. Reikia pripažinti faktą", - teigė jis.

Socialdemokratas taip pat užsiminė pasigendąs sisteminės mokesčių reformos, kuri leistų atsverti neigiamą valstybės pajamų ir išlaidų balansą.

„Blogiausia yra tai, kad mes skolinamės ir neturime tvarių finansinių šaltinių žiūrint į ateitį. Kiti metai ateis, reikės vėl tvirtinti biudžetą, tai labiausiai pasigendu mokestinės reformos", - akcentavo A. Sysas.

Tuo metu Regionų frakcijos narys Andrius Palionis sukritikavo ir gyventojų išlaidų už energetinius išteklius kompensavimo tvarką.

„Sutinku, kad turime ribotus išteklius, bet kai turi ribotus išteklius, tu turėtum juos paskirstyti protingai ir socialiai teisingai. Vienintelis Biudžeto komitete buvau balsuojantis prieš, nes manau, kad horizontalus elektros kompensavimas yra tikrai socialiai neteisingas. Kuo aš daugiau turto valdau, kuo daugiau elektros sunaudoju, tuo aš gausiu didesnę kompensaciją", - pabrėžė A. Palionis.

O Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" parlamentaras Algirdas Butkevičius dėmesį atkreipė ne tik į biudžeto turinį, bet ir į patį jo svarstymo procesą.

„Matome, kad nei Finansų ministerija, nei Vyriausybė visiškai nereaguoja nei į Valstybės kontrolės, pateiktas pastabas,nei į Lietuvos banko pateiktas pastabas, nei į Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas rekomendacijas. Mielieji, išvada peršasi viena - nereikia jokių svarstymo procedūrų, tiesiog Vyriausybė atneš ir pasakys: balsuokite, nes niekas nebus keičiama, tobulinama, nebus atsižvelgiama į jūsų pasiūlymus", - svarstė A. Butkevičius.

ELTA primena, kad projektą dar anksčiau įvertinusio Lietuvos banko (LB) teigimu, numatytos papildomos infliacijos padarinių švelninimo priemonės turės santykinai nedidelį bendrą poveikį infliacijos rodikliui ir kainų augimą sumažins 0,3 proc. punkto, palyginti su scenarijumi, jei tokie sprendimai nebūtų priimti.

Tuo metu Valstybės kontrolė akcentuoja, kad tikslinamame 2022 m. valstybės biudžete numatytos išlaidos, skirtos dujų ir elektros kainoms kompensuoti, ir nors šio sprendimo tikslas - mažinti infliaciją, tačiau tokio tipo kompensavimas mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius bei skatina vidaus paklausą, taip didinant infliaciją, o ne ją mažinant.

Projektuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus neto išlaidos rekordiškai augs apie 19 proc. Ilgalaikio pobūdžio išlaidų dalies augimą lemia ir ateityje lems ne tik didėjančios išlaidos gynybai, bet ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir kiti prisiimti įsipareigojimai. Fiskalinės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad tokiam išlaidų augimui nėra numatyta papildomų pajamų šaltinių, galinčių neprastinti viešųjų finansų padėties.

Išvadoje pažymima, kad 2021 m. valdžios sektoriaus pajamos išaugo, o jų surinkimas iš pagrindinių mokesčių viršija daugiametį šalies vidurkį. Tikėtina, kad šis pajamų augimas yra laikinas, nes jį lėmė vienkartinio pobūdžio veiksniai bei palanki ekonomikos ciklo padėtis. Tokio netvaraus ir laikino pajamų augimo pagrindu prisiimti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai ateityje didins valdžios sektoriaus deficitą. Mokesčių reforma vis atidedama, todėl fiskaliniai iššūkiai ne sprendžiami, bet nukeliami į ateitį, pažymi Valstybės kontrolė.

Tikslintame šių metų biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Dėl Rusijos veiksmų drastiškai pakilus energijos prekių kainoms, Vyriausybė siūlo žmonėms kompensuoti dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. eurų.

Siekiant didinti gyventojų pajamas, neapmokestinamojo pajamų dydis (NPD) didinamas 80 eurų, iki 540 eurų, numatoma skirti 103 mln. eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą, lyginant su praėjusiais metais.

Biudžeto tikslinimo projekte senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Projekte taip pat numatyta didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms skirti per 30 mln. eurų, reikšmingai išplečiant šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui - planuojama dar 72,75 mln. eurų.

Išaugus energijos prekių kainoms, pagal ES karo komunikatą, verslui paramai numatoma 120 mln. eurų ir taip pat papildoma tikslinė 9,3 mln. eurų pagalba nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui prie ES skiriamų 7,3 mln. eurų.

Humanitarinei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 369,6 mln. eurų, iš jų išmokoms vaikams, socialinėms pašalpoms, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams, kortelėms numatyti 292 mln. eurų, ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui - 46 mln. eurų, sveikatos priežiūrai ir vakcinoms, žmonių perkėlimui - 17 mln. eurų, o savivaldybėms ukrainiečių priėmimui - 14,6 mln. eurų.

Geležinkelių elektrifikavimo projektų bendram finansavimui numatoma skirti 72 mln. eurų, kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti - 83 mln. eurų, NATO viršūnių susitikimo 2023 metais Lietuvoje infrastruktūrai (patikros įrangai, stebėjimo kameroms, kompiuterinei ir kitai įrangai, transporto priemonėms) planuojami 1,4 mln. eurų, o tarptautinių sankcijų įgyvendinimui pagal Lietuvai priskirtas veiklos sritis - 1,9 mln. eurų skiriami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s