Savo šešėlio politikai nematonuotraukos (17)

2018 gegužės mėn. 22 d. 07:29:23 Perskaitė 1969

Ši savaitė prasidėjo renginiais, atkreipiančiais dėmesį į šešėlinę ekonomiką Lietuvoje. Politikai gyventojams dalijo skrajutes apie Lietuvą, kurioje surenkami visi mokesčiai. Valdžios atstovai bent vieną dieną per metus buvo pakviesti apsivilkti  marškinėlius su užrašu „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“. „Vakaro žinios“ domėjosi, kokie politikų darbai atgraso gyventojus nuo mokesčių mokėjimo.

 

Visoje Lietuvoje vykstant akcijos renginiams, Vilniuje nuo ankstyvo ryto politikai tradiciškai sveikinosi su gyventojais ir kvietė susirūpinti šešėliu šalyje. Praeiviams jie dalino skrajutes, kuriose didžiuliais skaičiais parašyta, kad 2017 m. gyventojai nesumokėjo 198 mln. mokesčių. Nesumokėti mokesčiai esą neleidžia didinti viešojo sektoriaus algų ir pensijų. Tačiau apie tai, kiek pinigų nesurenkama į biudžetą dėl neskaidrių viešųjų pirkimų ir korupcinių susitarimų, bent jau skrajutėse, nebuvo nė žodžio.

Šios akcijos proga premjeras Saulius Skvernelis lankėsi renginyje „Iš šešėlio – ateičiai“, kur buvo supažindintas su inovatyviais sprendimais šiuolaikiškam ugdymo procesui. Premjeras turėjo galimybę pats išbandyti naujausias technologijas, kuriomis būtų galima aprūpinti šalies mokyklas, jei mokesčiai būtų surenkami efektyviau.

„Mažinti šešėlinės ekonomikos dalį Lietuvoje trukdo vyraujantis stereotipas, kad vadinamasis šešėlis - tai tik nusikalstamos veikos, kontrabanda ir panašiai. Ir nors progresas yra, vis dar turime apie trečdaliu didesnį šešėlį nei Europos Sąjungos vidurkis.“, - teigė S.Skvernelis.

„Šešėlio pagrindas yra nelegalūs darbo santykiai, algos vokeliuose, toleravimas sutarčių, ne tokių, kokios numatytos įstatyme, siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, neėmimas čekių, kvitų. Tai neleidžia mums gauti į biudžetą tų viešųjų pajamų, kurias galėtume panaudoti labai prasmingiems dalykams, pavyzdžiui, švietimui, kad mokyklos būtų modernios“, - kalbėjo premjeras.

O Finansų ministras Vilius Šapoka palinkėjo jaunimui paklausti tėvų, ar jie ima atlyginimus vokeliuose: „Noriu pakviesti jaunimą prisidėti mažinant šešėlio apimtis Lietuvoje ir kuriant geresnę Lietuvą ateičiai.“

Interviu su Rūta VAINIENE, ekonomiste:

- Kodėl Lietuvoje žmonės nenori mokėti mokesčių?

- Pagrindinės priežastys dvi: dideli mokesčiai ir nepasitikėjimas mokesčių panaudojimu. Žmonės netiki, kad surinkti mokesčiai išleidžiami skaidriai. Taip manyti verčia korupciniai, viešųjų pirkimų skandalai, prasta viešųjų paslaugų kokybė. Žmonių netenkina eilės gydymo įstaigose, nekokybiškas švietimas, mažos pensijos. Tai keli pavyzdžiai priežasčių, dėl kurių žmonės nemotyvuoti mokėti mokesčių. Tai matydami žmonės mano, kad geriau uždirbtus pinigus pasilikti sau, nes juos išleis geriau nei valdžia.

- Politikai nuolat tikina, kad nemokant mokesčių nereikėtų tikėtis geros viešųjų paslaugų kokybės, sutvarkytų kelių – esą tai užburtas ratas. Bet tą patį galima pasakyti apie nesikeičiančią situaciją viešajame sektoriuje, kai viena po kitos kyla istorijos apie kyšius ir neskaidrius sandorius?

- Žinoma. Tikrai ne pilietis pirmas turi sulaužyti tą užburtą ratą. Valdžia turi žengti pirmąjį žingsnį. Ji turi susitvarkyti su visais neefektyvumais. Nes dabar biudžetas primena kiaurą rėtį. Kad ir kiek ten pilsime pinigų, visi jie per tą rėtį išbyrės. Tad pirmiausia reikia susitvarkyti esamus resursus. Gal paaiškėtų, kad papildomų nė nereikia.

- Kyšiai, neskaidrūs viešieji pirkimai, verslo ir politikos susitarimai lyg tyčia vis pamirštami paminėti kaip šešėlis. Akcentuojama, esą didžiausias nuostolis valstybei – paprastas žmogus?

- Parodomas tik mažmeninis šešėlis – žmonės. Tačiau neparodomas didmenos šešėlis – korupcija, favoritizmas. Natūralu, kad baksnojama į kitus, o į save nežiūrima.  Žinoma, šešėlis egzistuoja ir kitose šalyse, tačiau reikia suprasti, kad šešėlis yra didelių mokesčių fenomenas. Ten, kur mokesčiai yra aukšti, atsiranda ir šešėlis.

- Pirmadienį gatvėse dalintose skrajutėse tikinama, esą, jei mokesčiai būtų sumokami sąžiningai, ištisus metus gydytojai galėtų gauti 717 eurų, o mokytojai – 500 eurų didesnius atlyginimus. Pensininkai – 28 eurais didesnes pensijas. Ar tikrai šie pinigai pasiektų gyventojus?

- Ne, manęs tokie teiginiai neįtikina. Kai didinami mokesčiai, argumentuojama, kad to reikia medikų ir mokytojų algų kėlimui. Tačiau algų jiems taip ir nepakelia. Šešėlis efektyviausiai ištraukiamas administracinėmis priemonėmis, vadinamuoju „bizūno principu“. Tačiau persistengus, žmonės priešinasi ir netgi emigruoja. Galiausiai, jie gali iš viso nutraukti savo veiklą, o  vietoj jos valstybės paprašyti pašalpos.

Kitaip sakant, iš žmonių galima surinkti visus mokesčius, tačiau tuomet nei žmonės, nei valdžia nebus laimingi. Žmonės nebesiims papildomo darbo, nebekurs verslo. Nes jų nemotyvuos didžiulis kiekvieno jų žengto žingsnio apmokestinimas. Jau dabar kalbama apie individualios veiklos apmokestinimą, bet kas tuomet imsis jos, jei mokesčiai bus tokie patys, kaip kaštai? Manau, taip bandoma žmones ištraukti ne iš šešėlio, bet išstumti iš veiklos. Žmonės mokės mokesčius, kai matys, kad tarifai nėra per dideli, o surinkti mokesčiai išleidžiami sąžiningai. Pritariu, kad visi valdžios viešieji pirkimai, sutartys ir net pavedimai turi būti vieši, kad žmonės žinotų, kam, už ką ir kiek buvo sumokėta. Bet pas mus visur vien komercinės paslaptys.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net