Kilus visuotiniam sujudimui dėl Didžiojoje Britanijoje atrasto naujo koronaviruso štamo, praėjusių metų pabaigoje šalys ėmė riboti susisiekimą su šia valstybe. Specialistai tokias priemones vertino skeptiškai ir perspėjo, kad tai viruso plitimo vis tiek nesustabdys, o naujos mutacijos gali atsirasti ir nieko bendro su Didžiąja Britanija neturinčiuose regionuose.
Specialistai buvo teisūs. Netrukus visiškai naujas viruso štamas buvo aptiktas Pietų Afrikos Respublikoje. Pastarosiomis dienomis pasirodė informacija, kad net 18 naujų mutacijų buvo užfiksuota ir vienos COVID-19 sergančios Rusijos pilietės organizme. Ją tinklalapyje virological.org paskelbė kaimyninės šalies mokslininkai.
Pranešama, kad mutacijos nustatytos 47-erių metų pacientei, sergančiai piktybine limfoma. Koronavirusu ji užsikrėtė dar 2020 m. balandį, ligoninėje atliekamos chemoterapijos metu. Iki pat rugsėjo 9-os jos infekcijos tyrimai buvo teigiami.
Taip pat buvo atliktas tepinėlių, paimtų 2020 m. pavasarį ir tų pačių metų vasaros pabaigoje, palyginimas. Genomo iššifravimas atskleidė daugybę naujų mutacijų, dvi kurių buvo identiškos rastoms Danijoje augintų audinių organizmuose. Tyrimo autoriai patikslino, kad vienas iš „daniškų" štamų anksčiau buvo rastas kito, plazma su antikūnais gydyto bei nusilpusį imunitetą turinčio paciento tyrimams imtuose mėginiuose.
Sibiro federalinio universiteto Genomikos ir bioinformatikos katedros bei Getingeno universiteto (Vokietija) profesorius Konstantinas Krutovskis išsakė prielaidą, kad gerokai sparčiau plintantis britiškasis viruso variantas (VOC-202012/01) galėjo susiformuoti paciento su nusilpusia imunine sistema organizme.