respublika.lt

Rinkimai jau susuko galvas visas tekstasnuotraukos (28)

2020 liepos mėn. 22 d. 11:50:10
Olava STRIKULIENĖ

Liepos 20-oji buvo paskutinė diena, kai politinės partijos turėjo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) paraiškas dalyvauti Seimo rinkimuose. Tarp panorusių varžytis šiuo metu: 22 partijos ir 282 partijų keliami kandidatai bei 28 asmenys, numatantys keltis kandidatais patys. Tačiau vėlgi matome tą patį partijų margumyną. Liberaliuosius rinkėjus šiemet jau žada gundyti ne viena, bet trys liberaliosios partijos. O tautines vertybes žada ginti ir „Nacionalinis susivienijimas“, ir „Kartų solidarumo sąjunga - Santalka Lietuvai“, ir jaunalietuviai, ir dar kitos kol kas dar neparlamentinės partijos. Ar rinkėjai nepasiklys pavadinimų margumyne?

×
nuotr. 22 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

 

Bandė kalbėtis

Partijos „Jaunoji Lietuva“ valdybos narys Stasys Buškevičius neslėpė, jog jaunalietuviai bandė susitarti su kitomis giminingomis, nacionalines vertybes išpažįstančiomis, partijomis dėl bendro sąrašo:

„Buvo įvairių pokalbių, bet derybomis to nepavadinčiau. Prie konkretaus bendro veikimo plano nepriėjome, bet tai nereiškia, kad iki Seimo rinkimų to nebus galima pasiekti. Kol kas tik pateikėme paraišką, kad partija „Jaunoji Lietuva“ Seimo rinkimuose dalyvauja.

Laiko iki rinkimų liko nedaug, tačiau iš principo Lietuvoje yra tautiškų partijų, kurios galėtų veikti bendroje idėjinėje plotmėje. Jei jos per Seimo rinkimus apsijungtų į bendrą rinkiminį sąrašą, būtų ir politinis svoris didesnis, ir balsų koncentracija įspūdingesnė. Mažesnės, neapsijungusios politinės, jėgos išsiskaido ir lieka ant ledo už borto. Rinkėjai veltui už jas balsuoja. O mano vizija - vienas bendras tautiškų partijų projektas.

Kai tautiškai nusiteikusios partijos po Seimo rinkimų lieka už borto, tai nėra geras dalykas Lietuvai. Viena pagrindinių blogybių - daliai rinkėjų Seime neatstovaujama. Sudėjus visus procentukus, kiek atskiros nacionalinės politinės jėgos gauna balsų, susidarytų ne tiek ir mažai procentų. Manau, kiekvienas politiškai aktyvus pilietis turėtų turėti savo atstovą Seime. Aišku, yra techninių, juridinių trikdžių, bet kito kelio nėra. Arba tautiškai nusiteikusios politinės jėgos apsijungs, arba bus kaip visada.“

Nugali ambicijos?

Gal jungimosi baidomasi vien todėl, kad visų partijėlių vadai pretenduoja į lyderius? Nė už ką nesutiktų būti lyderio pavaduotojais?

„Negaliu pasakyti už kitus, - atsakė S.Buškevičius, - bet mes, jaunalietuviai, tokių ambicijų tikrai neturime. Esmė - noras atstovauti rinkėjams.

Mus jungia ne tik tautiškumas, bet ir socialinio teisingumo siekiai. Esu apie tai kalbėjęs su įvairiausio socialinio sluoksnio žmonėmis. Manau, tai, jog Seime visą laiką dirba vis tos pačios partijos, yra Lietuvos praradimas. Demokratinėje valstybėje kuo platesnė politinė konkurencija yra ne minusas, bet pliusas. Patys žinome, jei kam nors atiduodamas paslaugos, pavyzdžiui, šilumos tiekimo, monopolis, paslaugos kaina tampa didžiausia. Nes nėra konkurencijos.

Negali būti ir politinių partijų monopolio. Demokratijoje partijų konkurencija turi būti kiek įmanoma didesnė. Didžiosios partijos kiek įmanydamos konkurenciją naikina. Todėl ir pasitikėjimas Seimu yra mažesnis, nei pasitikima Pravieniškių pataisos namų administracija.

Apsisprendžia paskutinę minutę

O kada rinkėjai nusprendžia, už ką balsuoti. Kiek rinkėjų apsisprendžia paskutinę minutę? Socialinių mokslų daktarė, bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė apgailestavo, jog naujausios statistikos nėra. Tačiau kai šalies prezidentu buvo išrinktas Rolandas Paksas, paskutinę minutę apsisprendė apie 30 proc. rinkėjų:

„Gal apsisprendė šeštadienį, o gal tik atėję balsuoti. Dalis žmonių tikrai žino, ko nemyli, už ką tikrai nebalsuos. Bet neapsisprendžia, kas labiau patinka.

Būna, pamato sąrašą ir koks nors asmuo jame nepatinka. Tada visai už tą partiją nebalsuoja.“

O ką rinkėjui daryti, jei šiemet turėsime net tris „liberalias“ partijas ir dar daugybę „tautiškų“?

„Tada žmonės pradeda orientuotis ne į programinius dalykus, bet kokius asmenis iš sąrašų žino, - atsakė R.Ališauskienė. - Mažosioms partijoms labai sunku. Neturi biudžeto, neturi galimybių plačiai reklamuotis. Vienintelis kelias - eiti „nuo durų, prie durų“ ir taip agituoti rinkėjus. Tai klasikinis būdas - „stoti ant bačkos“.

Trys lietuviai, penkios partijos

O ką daryti, jei lyderio mintys - teisingos, bet iškalba labiau tinkama akademinei auditorijai?

„Ten, kur lyderiui sunkiau susikalbėti, galima siųsti kitus partijos narius. O partijų tikrai daug, - sutiko R.Ališauskienė. - Ne veltui sakoma - trys lietuviai ir penkios partijos. Bet šit Remigijus Žemaitaitis, Artūras Paulauskas ir Artūras Zuokas jau trise susimetė į vieną krūvą.“

O ar daug šansų turi nepriklausomi, patys save išsikėlę, kandidatai?

„Vienmandatėse šansų turi, - neabejojo R.Ališauskienė, - gal Vilniuje, Kaune sunkiau, o mažesnėse apygardose turi. Kaune gal už tą vienmandatininką nebalsuotų vien dėl to, kad nepažįsta. Bet savo krašte tas žmogus gal ir gerai pažįstamas ir populiarus. Su „valstiečiais“ taip pat į Seimą atėjo respublikiniu mastu nežinomų žmonių, bet populiarių savo krašte.“

Aiškesnės tik dvi

Tai kaip eiliniams žmonėms apsispręsti, jei vien partijų pavadinimuose Lietuva paminėta 13 kartų, krikščionybė - 3 kartus, o darbas, laisvė ir žalieji - po 2 kartus?

Politologas Bernaras Ivanovas atrėžė, jog niekaip:

„Iš tiesų Lietuvoje yra tik dvi partijos, turinčios tam tikras vertybines pozicijas. Tai Gintauto Palucko socialdemokratai, o kitoje pusėje - konservatoriai. Šios dvi partijos turi tam tikrą dalį vertybinio pagrindo. O visos kitos partijos sudaro tik bendrą foną.

Yra arba vieno lyderio partijos, arba oportunistinės, arba chuliganiškos, arba šou organizatorės. Nenorėčiau įvardinti jų pavadinimų, bet jas galima atpažinti iš tam tikrų akcijų. Tai smėlio kur nors priberia, tai kokį nors skandalą surengia, tai per mitingą kaip nors išsišoka. Jos neturi jokių vertybinių platformų. Joms tik svarbu sukelti erzelį ir taip atkreipti į save rinkėjų dėmesį.“

Situaciją komentuoja politologas Algis KRUPAVIČIUS:

Rinkėjas pats turės pasirinkti, kurios partijos vizija jam yra artimesnė. Dabar yra 5-6 partijos, kurios labiausiai kotiruojamos. Tai Tėvynės Sąjunga, socialdemokratai, „valstiečiai“, Darbo partija (DP), Liberalų sąjūdis. Ir Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kaip regioninė partija. Šios partijos perkops 5 proc. barjerą, bet šie Seimo rinkimai turės vieną bruožą - neturi labai aiškių lyderių. Per Europos Parlamento rinkimus DP gavo 9 proc. balsų, „valstiečiai“ - 11 proc., socialdemokratai - 15 proc. Skirtumai net ir tarp pagrindinių partijų visai nedideli. Matosi ir reitingų įšalas. „Valstiečiai“ šiek tiek kyla dėl pandemijos efekto, bet neaišku, kiek tai tęsis. Rinkimai į savivaldybių tarybas, į EP jiems nebuvo palankūs, o rinkimai, vykstantys metus prieš Seimo rinkimus, laikomi būsimų Seimo rinkimų preliudija.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (28)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar skiepijatės nuo gripo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau žinote, už ką balsuosite Seimo rinkimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +13 C

+12 +14 C

 

+13 +15 C

 +21 +23 C

+23 +26 C

 

+20 +23 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1787 PLN - 4.4837
RUB - 89.9825 CHF - 1.0761
GBP - 0.9161 NOK - 10.8840

Nuorodos