respublika.lt

Rinkėjų neaktyvumas pasmerkė referendumą žlugti

(0)
Publikuota: 2014 birželio 30 11:51:05, Respublika.lt, Eltos inf.
×
nuotr. 7 nuotr.
Lietuvos piliečiai reiškia savo valią dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir referendumo inicijavimo proceso neįvyko, o jo teikta nuostata nepriimta, pirmadienį patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

 

VRK suskaičiuoti duomenys iš 2004 rinkimų apylinkių rodo, kad sekmadienį savo balsus atidavė tik 14,97 proc. šalies rinkėjų. Kad referendumas įvyktų, reikėjo didesnio nei 50 proc. rinkėjų aktyvumo.

Kaip pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė VRK pirmininkas Z. Vaigauskas, į rinkimų apylinkes dažniausiai atėjo palaikantieji referendumo iniciatyvą, tačiau tokių rinkėjų buvo netgi mažiau nei pasirašiusiųjų dėl paties referendumo organizavimo.

VRK skelbia, kad už referendumo teiktas nuostatas pasisakė 70,78 proc., arba 268 tūkst. 920 rinkėjų, kai už referendumo organizavimą buvo pasirašę kiek daugiau nei 300 tūkst. piliečių.

"Tikėdamiesi, kad žmonės aktyviai naudosis balsavimo kitoje apylinkėje galimybėmis, referendumo iniciatoriai ragino VRK kurortiniuose miestuose - Druskininkuose, Palangoje - turėti bent po 100 tūkst. biuletenių, tačiau jų, kaip matome, neprireikė", - sakė Z. Vaigauskas.

VRK teigia, kad balsavimas įvyko be didesnių techninių nesklandumų, o naujos informacijos apie balsavimo metu kilusius incidentus esą neturima.

Privalomasis referendumas buvo surengtas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių keitimo. Buvo siūloma uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams, įteisinti, kad referendumu priimti sprendimai galėtų būti keičiami tik referendumu, kad rengti referendumui užtektų 100 tūkst. piliečių parašų vietoj dabar reikalaujamų 300 tūkst. ir kad sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turėtų teisę pateikti Seimui ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų, arba ne mažiau kaip 100 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Dalyvauti šio sekmadienio referendume turėjo teisę 2 559 398 Lietuvos piliečiai.

Aktyviausi referendume buvo Ignalinos rajono rinkėjai - čia balsavo 23,78 proc. rinkėjų, 22,37 proc. rinkėjų balsavo Pakruojo rajone, Šalčininkuose rinkėjų aktyvumas siekė 21,76 proc., Raseiniuose ir Zarasuose - po 20,13 proc.

Mažiausiai aktyvūs rinkėjai buvo Visagine, kur rinkėjų aktyvumas nepasiekė nė 10 proc., - čia balsavo vos 8,29 proc. rinkėjų, pasyvūs buvo ir Alytaus (10,96 proc.) bei Vilniaus miestų gyventojai (11,44 proc.).

D.Kuolys: Lietuvą ištiko rimta demokratijos krizė

Dėl rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo neįvykęs referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, anot doc. dr. Dariaus Kuolyio, rodo, kad Lietuvą ištiko rimta demokratijos krizė.

Savo nuomonę išsakė ir jo kolegė  Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Ainė Ramonaitė.

„Tai nebuvo labai netikėtas rezultatas. Tačiau dauguma politologų manė, kad balsuoti ateis bent 30 proc. rinkėjų. Apie pusė Lietuvos žmonių apskritai nedalyvauja rinkimuose, tai ši dalis automatiškai atkrinta. Kita dalis pakluso partijų raginimui tarsi boikotuoti šį referendumą.

Todėl manau, kad šis rezultatas yra partinės demokratijos pergalė Lietuvoje. Ar tai yra gerai - klausimas. Ir įvardinčiau dar trečią kategoriją žmonių, kuriems rūpėjo ši tema, bet jie buvo sutrikę dėl referendumo klausimo. Mat buvo labai sudėtingas paketas konstitucijos pataisų, kur net galima diskutuoti dėl formuluočių tinkamumo. Todėl žmonės sutriko ir nusprendė nepareikšti jokios nuomonės", - radijo „Laisvoji banga" laidoje „Ant bangos" sakė A. Ramonaitė.

Su A. Ramonaitės argumentais sutiko ir D. Kuolys. Anot jo, referendumas labai daug pasakė apie mūsų valstybės būklę: „Ji gerokai nutolusi nuo demokratijos. Referendumo iniciatoriams reikėjo daug kovoti dėl teisės viešai paaiškinti, ką jie daro. Jie tai gynė net teismuose. Prasidėjo jų niekinimas, persekiojimas."

Pasak D. Kuolio, žmonės, kurie elgėsi pagal Lietuvos Konstituciją ir naudojosi teise inicijuoti tautos nuomonės išsakymą, tarsi susidūrė su Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kai kurių partijų atstovų patyčiomis, pareiškimais, kad šis referendumas negali įvykti, be aiškios sistemos buvo tikrinti surinkti parašai.

„Šie parašai keistai atsidūrė policijos rankose ir pasirašę piliečiai šalies kaimuose sulaukė policijos pareigūnų, kurie klausė, ar tai jų parašas. Tai lyg spaudimas tiems, kurie pasisako už referendumo inicijavimą. O tai žiniasklaidoje buvo nutylėta. Referendumo iniciatoriai, kurie elgėsi pagal Konstituciją, buvo apšaukti Rusijos agentais, kad griauna valstybę.

Tačiau juk tai ir yra būdas, kuriuo galima pakoreguoti konstituciją. Čia buvo labai stipri kampanija prieš piliečių iniciatyvą. Prezidentė sakė, kad referendumas yra būdingas autoritariniams rinkimams, ir tai yra prievartos primetimas. Įsivaizduokime tokį pareiškimą iš kitų Europos Sąjungas valstybių vadovų lūpų. Čia Lietuvos žiniasklaida irgi tylėjo", - kritikuoja D. Kuolys.

A.Ramonaitės nuomone, tai, kad referendumas buvo organizuotas ne kartu su Prezidento rinkimais, galima priskaičiuoti prie būdo, kaip jo išvengti ieškojimo. "Čia, matyt, buvo pakankamai beviltiška ir net negraži kova tarp tų, kurie nori kažką pasakyti valdžiai, o ji nenori klausytis ir bando viską sutvarkyti kitais būdais. Atrodytų, kad jau turėtume prieiti prie civilizuoto kalbėjimosi, tačiau jo nebuvo iš abiejų pusių", - "Laisvajai bangai" sakė A. Ramonaitė.

D. Kuolys piktinosi, kad referendumui buvo skirta vos šiek tiek dėmesio jo išvakarėse." O rodytose laidose - daug prie ko galima prikibti, referendumo iniciatoriai buvo tarsi egzaminuojami. Tokios laidos labiau būdingos Rytų kraštams, kur žiniasklaida aptarnauja valdžios struktūras. Šiuo atveju Lietuva stipriai žygiuoja valdomosios demokratijos arba nomenklatūrinės santvarkos pusėn.

„Mes net neišgirdom savo Prezidentės nei tą dieną, kai tauta turėjo pasirinkti, kaip balsuoti, nei rinkimų išvakarėse. Ji pasakė tik, kad referendumai nėra būdingi demokratijai. Čia aš fiksuočiau rimtą demokratijos krizę Lietuvoje ir dar didesnį susipriešinimą tarp valdžios ir piliečių. Čia buvo galima užmegzti gerą dialogą. Mes esam Europos Sąjungos pasienio valstybė - teritorija tarp vienos Rusijos pusės ir kitos, sparčiausiai nykstantis Baltų arialas, jei pažiūrėtume, kas per paskutinį tūkstantmetį iš viso to liko. Ir pasirodo, kad mes neturim instinkto, kaip norim gyventi, ar norim būti savarankiška bendruomene, laisva tauta, ar turėti referendumą", - „Laisvajai bangai" sakė D.Kuolys.


J. Panka: referendumus reikia rengti dažniau

Nors referendumas dėl draudimo parduoti žemę ir nebuvo sėkmingas, tautos valios turėtų būti atsiklausiama dažniau, mano referendumą palaikančios Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka, pasigendantis pilietinės visuomenės.

"Liūdina toks aktyvumas. Tikrai, tikėjomės didesnio, bet, kaip jau ir sakiau, vasaros vidurys ir prigąsdinti žmonės. Iš tikrųjų, galima daryti pagrindinę išvadą, kad Lietuvoje reikia dažniau rengti referendumus, nes žmonės sunkiai skaito dokumentus. Kita vertus, aktyvumas rodo, kad iki pilietinės visuomenės mums dar labai toli", - Eltai sekmadienio vakarą sakė J. Panka.

Tautininkų sąjungos vadovas referendumus siūlo organizuoti kartu su rinkimais, Lietuvoje vykstančiais beveik kiekvienais metais.

"Sunku suvokti, kodėl mūsų Seimo nariai šį referendumą sugalvojo daryti vasaros viduryje, o ne su Prezidento arba Europos Parlamento rinkimais. Seimo nariai turbūt galvoja, kad pinigai - ne jų, o valstybės. Tai yra nedovanotinas išlaidumas. Iš tiesų darant referendumus kartu su Seimo, savivaldybių arba Prezidento, Europarlamento rinkimais, tikrai būtų sveika rengti po kelis ar po vieną referendumus", - pakartojo J. Panka.

Negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume siūlytoms Konstitucijos pataisoms pritarė apie 70 proc. balsavime dalyvavusių žmonių. Pasak J. Pankos, jei žmonės nebūtų buvę suklaidinti, šis skaičius galėjo siekti 90 proc.


P. Šliužas tikėjosi, kad į referendumą ateis bent penktadalis rinkėjų

Referendumo iniciatorius Pranciškus Šliužas neslėpė nusivylimo mažu rinkėjų aktyvimu, jis tikėjosi, kad išreikšti savo valios ateis bent penktadalis rinkėjų.

„Prie tokio gąsdinimo, dezinformacijos, melo lavinos, cinizmo jis negalėjo būti kitoks. (...) Jūs patys atsakykite sau į klausimą, jeigu šitaip slopinamas pilietinės visuomenės aktyvumas, tai ką galima padaryti Lietuvoje. Tai yra baisi partinė diktatūra, ir mes ją bandysime įveikti. Aš tikėjausi 20 proc., kad bent penktadalis tautos dar yra nesukvailinta, galinti dar pakilti. Tai būtų pakankamai gera jėga, kuri galėtų išvesti Lietuvą į sąvarankišką kelią", - sakė P. Šliužas.


Sulaukta nusiskundimų dėl referendumo

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukė piliečių nusiskundimų, kad sekmadienio referendume į visus klausimus galimas tik vienas atsakymas.

"Skundų mes turime labai nedaug, yra gauti dviejų rinkėjų nusiskundimai dėl to, kad pas juos nebuvo atvykta į namus ir turime keletą rinkėjų nusiskundimų, kad rinkimų biuletenyje yra, jų nuomone, keletas klausimų, o atsakymas yra tik vienas. Turime pasakyti, kad taip yra suformuluotas referendumo klausimas, apie tai nemažai yra pasisakę ir patys referendumo iniciatoriai, jų buvo toks sumanymas, kad būtų renkami parašai ir balsuojama atsakant į visus referendumo klausimus. Tai sudaro rinkėjams pasirinkimą, kad jie arba į visus klausimus atsako taip, arba į visus klausimus atsako ne", - sakė VRK pirmininkas Z. Vaigauskas.

Rinkimų aktyvumas kol kas yra žemas. VRK duomenimis, iki 10 val. ryto sekmadienį balsavo 1,7 proc. Rinkėjų. Patys aktyviausi rinkėjai yra Akmenės rajone, kur iki 10 val. į rinkimų apylinkes atvyko 3 proc. rinkėjų, Pakruojo rajone - 2,9 proc., Šalčininkų rajone - 2,8 proc., Ignalinos rajone - 2, 79 proc.

"Tie procentai atsilieka keletą kartų, lyginant su rinkėjų aktyvumu per praėjusius rinkimus, bet yra vieni iš didžiausių", - sakė Z. Vaigauskas.

Mažiausias rinkėjų aktyvumas yra Visagine - 1 proc., Vilniaus mieste - 1,15 proc., Klaipėdos rajone - 1,22 proc. ir Neringos - 1,29 proc.

Negausiai balsuota ir iš anksto. Išankstinio balsavimo metu iš 2 mln. 532 tūkst. 231 rinkėjo iš anksto yra balsavę 80 tūkst. 196 rinkėjai, tai sudaro 3,17 proc.rinkėjų.

"Jeigu mes palyginsime rinkėjų aktyvumą balsuojant iš anksto gegužės 11 ar 25 dieną (per Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus - ELTA), tai tuomet turėjome aktyvumą per 6 proc., šiuo atveju aktyvumas yra mažesnis beveik du kartus. Ypač mažas rinkėjų aktyvumas, jeigu mes lyginame rinkėjų, kurie balsavo savivaldybių pastatuose iš anksto, skaičių. Dabar prieš referendumo dieną yra balsavę per dvi balsavimo iš anksto dienas 12 tūkst. 490 rinkėjų, o gegužės 11 dieną buvo balsavę 61 tūkst. 271, o gegužės 25 dieną - 73 tūkst. 123", - lyginamuosius skaičius pateikė Z. Vaigauskas.

VRK pirmininkas pristatė grafiką, pagal kurį numatoma, skelbti referendumo rezultatus. 15 val. Spaudos konferencijoje VRK pristatys rinkėjų aktyvumą 10 val. duomenimis. 20 val., užsidarius rinkimų apylinkėms, VRK praneš, kiek rinkėjų bus atvykę iki 19 val., ir kiek, manoma, kad dalyvaus.

23 val. VRK tikisi, kad galės pranešti didžiąją dalį rinkimų rezultatų, suskaičiuotų rinkimų komisijose. O pirmadienį, 11 val., VRK ketina informuoti apie rezultatus ir skundus iš visų rinkimų apylinkių. Ketvirtadienį bus išnagrinėti visi skundai ir sulaukus visų rezultatų, taip pat ir iš užsienyje balsavusių rinkėjų, bus paskelbti galutiniai referendumo rezultatai.


Lietuvos piliečiai reiškia savo valią dėl žemės pardavimo užsieniečiams

Birželio 29-ąją, sekmadienį, rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai trečią kartą šiais metais eina į rinkimų apylinkes - Lietuvoje vyksta privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių keitimo.

Sekmadienį pagal Seimo nutarimą rengiamas referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Taip pat siūloma įteisinti, kad referendumu priimti sprendimai galėtų būti keičiami tik referendumu, kad rengti referendumams užtektų 100 tūkst. piliečių parašų vietoj dabar reikalaujamų 300 tūkst. ir kad sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turėtų teisę pateikti Seimui ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų arba ne mažiau kaip 100 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Gegužę baigėsi pereinamasis laikotarpis, kuriuo Lietuva turėjo teisę taikyti draudimą parduoti žemę užsieniečiams, ir įsigaliojo Seimo patvirtinti "saugikliai".

Referendumo iniciatyvinė grupė mano, kad saugiklių neužtenka ir reikia pratęsti draudimą, nors tai ir prieštarautų Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai.

Iniciatoriams pavyko surinkti daugiau negu 300 tūkst. įstatymu reikalaujamų piliečių parašų, atvėrusių kelią iniciatyvai. Seimui beliko patvirtinti datą. Referendumo dieną iki balsavimo pabaigos draudžiama agitacija. Išimtis taikoma nuolatinei vaizdinei agitacijai, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 30 valandų iki referendumo pradžios.

Kad referendumas įvyktų, reikalingas didesnis nei 50 proc. rinkėjų aktyvumas.

Referendume savo valią išreikš visi šalies vadovai - Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau yra numatomi tik Vyriausybės vadovo pasisakymai žiniasklaidai.

Dalyvauti šio sekmadienio referendume turi teisę 2 559 398 Lietuvos piliečiai. Kaip ir per rinkimus, Lietuvoje veiks 2004 rinkimų apylinkės.

Kad privalomas referendumas įvyktų, reikia, kad balsuoti ateitų daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Iniciatorių norimas sprendimas referendume būtų priimtas, jei daugiau kaip pusė atėjusių balsuoti pasisakytų už draudimą parduoti žemę užsieniečiams.

Beje, pritarti ar nepritarti reikės visam siūlomam Konstitucijos pakeitimo tekstui, t. y. ne tik dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės ES ir pasirašydama Stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.


Referendumo iniciatoriai: žmonės buvo prigąsdinti

Referendumo iniciatoriai kaltina valdžią ir partijas prigąsdinus žmones, todėl jie nesitiki didelio rinkėjų aktyvumo sekmadienį vykstančiame referendume.

"Menko (rinkėjų aktyvumo tikiuosi. - ELTA), nes valdžia ypač prigąsdino žmones, ypatingai primelavo, ypatingai sabotuoja šitą reikalą. Prieš tokią jėgą, kuri mesta prieš mus, kovoti vien idėja yra vistik be galo sunku", - sakė referendumo iniciatorius Pranciškus Šliužas.

Savo tėviškėje, Kaišiadorių rajono Dainių kaime, gyvenantis referendumo iniciatorius teigė pats savo valios dar neišreiškęs.

"Važiuosiu truputį vėliau, apie pietus,nes įdomu bus pažiūrėti, ar mano kaimynai jau buvo. Aš eisiu balsuoti čia pat, vietinėje rinkimų apylinkėje, čia - apie 600 rinkėjų, kuriuos aš bene visus pažįstu", - sakė P. Šliužas.

Partijos vadovas sekmadienį dirba Vilniaus licėjuje įsikūrusioje rinkimų komisijoje. Apie 9 val., jis naujienų agentūrai ELTA sakė, kad referendume jo komisijoje jau buvo balsavę apie 20 žmonių.

"Dar sunku daryti išvadas (dėl rinkėjų aktyvumo. - ELTA), per dvi valandas atėjo apie 20 žmonių. Kadangi rinkimų komisijoje dirbu pirmą kartą, tai tikrai nežinau, ar tai normalus rinkėjų aktyvumas, ar ne, dar pamatysime", - sakė J. Panka.

Pirmuosius išankstinius rinkėjų aktyvumo duomenis visoje Lietuvoje Vyriausioji rinkimų komisija skelbs 11 val.

Sekmadienį Lietuvoje vyksta referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir pačio referendumo inicijavimo sąlygų. Tam, kad jis įvyktų, reikalingas didesnis nei 50 proc. rinkėjų aktyvumas.

Šiuo referendumu siekiama įrašyti Konstitucijoje, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.

Taip pat norima nustatyti, kad valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai būtų sprendžiami tik referendumu.

Tačiau šiame referendume bus sprendžiami ne tik su žemės pardavimu užsieniečiams ir išteklių gavyba susiję dalykai, bet ir paties referendumo iniciatyvos klausimai.


A.Butkevičius balsavo, nes vykdė pilietinę pareigą

Sekmadienio rytą referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir referendumo inicijavimo sąlygų savo nuomonę pareiškęs Premjeras Algirdas Butkevičius sako tai daręs dėl pilietinės pareigos.

Sekmadienio rytą A. Butkevičius balsuoti į S. Konarskio rinkimų apylinkę atvyko kartu su žmona Janina. Balsavimo kabinoje Vyriausybės vadovas užtruko neilgai.

"Atėjau balsuoti dėl to, kad įvykdyčiau savo pilietinę pareigą. Vis dėlto buvo surinkta daugiau kaip 300 tūkst. Parašų, ir tai mane, kaip Ministrą Pirmininką, įpareigoja atsižvelgti į žmonių surinktus parašus ir išsakyti savo nuomonę", - žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s