Rengiantis perbraižyti apygardų ribas - ginčai VRK: įtarinėjimai politizavimunuotraukos

2019 spalio mėn. 08 d. 11:31:12 Perskaitė 254

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK), besirengiančioje teikti siūlymus, kaip perbraižyti rinkimų apygardų ribas, kilo diskusijos, ar prasidėjęs procesas vyksta atvirai ir skaidriai. Vieni VRK nariai piktinasi, kad nebuvo įtraukti į pirminio projekto, numatysiančio rinkimų apygardų pasikeitimus, svarstymus ir įtaria galimas politinių jėgų įtakas.

 

Tuo tarpu VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė tvirtina, kad tokie įtarimai yra ne kas kita kaip tik sąmokslo teorijos. Jos teigimu, ekspertų paruoštas apygardų pokyčius numatantis projektas VRK nariams bus pristatytas antradienį ir tuomet, teigia ji, tiek VRK nariai, tiek visuomenė su savo siūlymais galės įsitraukti į diskusijas.

Visgi tokie L. Matjošaitytės argumentai neįtikina VRK nario Viliaus Semeškos. Jo teigimu, kadangi pasiūlymas, kaip perbraižyti apygardos ribas, yra teikiamas VRK vardu, VRK nariai, Eltai aiškino V. Semeška, turėjo pareigą ir teisę dalyvauti tiek projektą ruošiant, tiek jį aprobuojant prieš viešą pateikimą.

„VRK ir jos nariai pačiame procese ir diskusijose ar debatuose visiškai nedalyvavo, jie yra nuo to atriboti, nors pats pokyčių projektas yra teikiamas VRK vardu. VRK turi veikti viešumo, kolegialumo principu“, – kalbėjo konservatorių deleguotas VRK narys. Jis teigė, kad tik po griežtų jo išsakytų reikalavimų, L. Matjošaitytė sutiko VRK nariams ekspertų siūlymus pristatyti anksčiau nei tai bus padaryta visuomenei.

„Komisijos pirmininkė teikėsi išvakarėse parodyti mums tą projektą. Žinoma, tuomet diskusijos nebebus įmanomos, kadangi projektas bus teikiamas kitą dieną. Tai ne tik stebina, bet ir liūdina“, – kalbėjo V. Semeška, užsimindamas, kad atsisakymas įtraukti VRK narius į diskusijas gali būti ir politiškai motyvuotas.

„Kas gali paneigti, kad su kažkokia politine jėga kažkokie momentai nebuvo aptarti... Komisija, kaip kolegialus organas, visiškai nediskutavo ir neaprobavo to projekto prieš pateikiant visuomenei“, – svarstė V. Semeška.

Skepsio dėl situacijos neslėpė ir kita VRK narė Aistė Žilinskienė. Ji apgailestavo, kad projektas į viešumą išeis VRK neapsvarstytas.

„Aš nesu to projekto mačiusi ir išvis neįsivaizduoju, kaip jis atrodys, kokia metodika buvo remtasi. Mano supratimu, VRK nariai turėtų būti įtraukti į procesą. Tai ypač svarbu ir politinių partijų atstovams, kurie deleguoti į VRK . Bet kol kas VRK nariai nėra įtraukti, o mes patys būsime supažindinti tik išvakarėse su šiuo pristatymu“, – sakė A. Žilinskienė.

Tačiau L. Matjošaitytė VRK būgštavimuose pagrindo teigė nematanti. Pasak jos, antradienį VRK nariams pristatytas ekspertų paruoštas siūlymas, kaip perbraižyti Seimo rinkimų apygardų ribas, nėra politinis. VRK pirmininkė pabrėžė, kad tai bus tik tramplinas pradėti diskusijas.

„Geografas tiesiog parengė apygardų ribų perbraižymo (planą. – ELTA) ir jis bus pristatytas VRK nariams. Tai nėra suderinimas politiniu lygiu. Tiesiog įstatyme yra numatyti tam tikri kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant apygardų ribų perbraižymas yra pateikiamas – tai yra pirminis projektas ir VRK suteikia mėnesį laiko, iki lapkričio 8 dienos, visiems suinteresuotiems asmenims, kandidatams būsimiems, visuomenės dalyviams, bendruomenėms, savivaldybėms tiesiog išreikšti savo poziciją. Tai tiesiog pirminis projektas, jis nieko nenulemia, tai pagrindas, nuo ko pradėsime diskusijas“, – teigė L. Matjošaitytė, pridurdama, kad nėra pagrindo šioje situacijoje ieškoti sąmokslo teorijų.

„Nereikia ieškoti sąmokslo teorijų ten, kur jų nėra, tai tiesiog geografo akimis matant parengtas produktas“, – apibendrino VRK pirmininkė. 

Primename, kad Seimui nusprendus formuoti atskirą apygardą užsienio lietuviams, VRK ketina perbraižyti Seimo rinkimų apygardų ribas.

Po perbraižymo Lietuvos teritorijoje liktų 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje.

Įstatymas numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Anot VRK, Lietuvos demografiniai pokyčiai lemia, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose gyventojų skaičius auga, o regionuose – mažėja. Todėl rinkimų apygardų ribų pokyčiai ir dėl šios priežasties yra neišvengiami.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net