Prof. Povilas Gylys: mūsų užsienio politika vaikiškanuotraukos (163)

2021 lapkričio 24 20:10:19 Perskaitė 5505

Pastaruoju metu Lietuvos užsienio politikos strategai sugebėjo pabloginti Lietuvos diplomatinius ir kartu ekonominius santykius su Kinija. Taip pat viešai aiškinasi, ar prezidentas Gitanas Nausėda informavo-neinformavo užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefonu kalbėsis su Aliaksandru Lukašenka. Ar toks nebrandus santykių aiškinimasis nemenkina šalies užsienio politikos? Kuri ir taip, santykius su Kinija iškeitus į Taivano atstovybę Vilniuje, gerokai sumenko?

 

Ką apie tokius vidaus ir užsienio politikos viražus mano buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Povilas GYLYS?

„Pradėsiu nuo to, kad tarp šalies prezidento ir valdančiosios „dvaro" ir trijų mergelių koalicijos, kurią remia pagrindinė šalies žiniasklaida, išskyrus „Respublikos" leidinių grupę, santykiai yra nenormalūs, - pareiškė P.Gylys. - Antras dalykas - pagal Konstituciją užsienio politikoje yra svarbiausias prezidentas ir prie jo turi derintis kiti.

Prezidentas neturėtų būti arogantiškas, bet pagal Konstituciją būtent jis yra atsakingas už užsienio politiką.

Nemanau, kad G.Nausėda yra konfliktiškas. Gal šiek tiek trūksta politinės patirties, bet jis pats neieško konfliktų. Jų ieško trys mergelės ir bernelis iš Užsienio reikalų ministerijos", - „Vakaro žinioms" teigė prof. P.Gylys.

- O kuris, aiškindamas, jog siuntė ar negavo SMS žinutes, yra teisus?

- Galėtume pasitikėti tuo, kas sakoma, bet aš nepasitikiu, todėl nenoriu interpretuoti. Viskas susiveda į vieną tezę. Pirmasis šalies asmuo turi keistis informacija, bet kaip ta informacija dalijamasi, priklauso nuo santykių korektiškumo. Nekorektiški santykiai būdingi valdančiajai daugumai.

- Ir nekorektiškumas prasidėjo tada, kai valdantieji pareikalavo, jog ne prezidentas, bet premjerė atstovautų Lietuvai Europos Valdovų Taryboje (EVT)?

- Nebuvo tokio klausimo, kas mums atstovaus EVT, kai prezidente buvo Dalia Grybauskaitė. Reikėjo iš karto šį klausimą spręsti, bet ne laukti, jeigu yra kažkokia kolizija. Nesolidžiai atrodome ir vidaus, ir užsienio politikoje.

Santykių su Kinija sugadinimas - dar vienas kvailumas arba tiesiog tarnavimas kažkokioms jėgoms, kurios yra nedraugiškos. „Dvaras" ieško išdavikų, aš jau 30 metų vaikštau su „išdaviko", „kremlinio" etikete, todėl turiu moralinę teisę pasakyti, kad sugadinusieji santykius su Kinija yra arba kvaili, arba provokatoriai.

Turime akivaizdžiai sugadintus santykius su ekonomiškai didžiausia valstybe. Ir kodėl? Juk nei teritorinių, nei kitokių priežasčių nebuvo. Atrodome infantiliškai, neprotingai. Mūsų užsienio politika vaikiška. Per 30 metų turėjome išmokti elementarios užsienio politikos ir be priežasties nekelti konfliktų su kitomis šalimis.

- Valstybių santykiai panašūs ir į žmonių asmeninius santykius. Vieni stengiasi sugyventi su bet kokiais kaimynais, nes tai vis vien geriau nei konfliktai. Gal ir Lietuva galėjo ne tik nepabloginti santykių su Kinija, bet ir su Baltarusija rasti ne tokių konfliktiškų užsienio politikos formų?

- Galėjome, bet esame nesolidūs užsienio ir vidaus politikos požiūriu. Iš tiesų Baltarusijos prezidento rinkimai buvo nesąžiningi ir Baltarusijoje, ir Lietuvoje. Ir mes Lietuvoje persistengėme - labai vaikiškai atrodėme, kai ponią Sviatlaną Cichanouskąją paskyrėme Baltarusijos prezidente. Tai neleistina. Ją išrinkti turėjome ne mes, o baltarusių tauta. Tai yra visiškas nesusipratimas. Galiu tik pareikšti nuostabą, kad buvo taip vaikiškai pasielgta.

A.Merkel telefonu kalbėjosi su A.Lukašenka, o ką darome mes? Čia kaip kasdieniame gyvenime - gali nepatikti kaimyno elgesys, bet vis vien bandai su juo sutarti.

- Kaip vertinate, jog po A.Merkel telefoninių pokalbių su A.Lukašenka ir G.Nausėda yra linkęs sutikti, kad su A.Lukašenka reikia kalbėtis? Jis tarsi žengia žingsnį atgal, nors valdančioji koalicija yra kategoriškai prieš.

- Manau, tai labai plati tema, bet kad A.Merkel skambino A.Lukašenkai - tai iš tikrųjų labai rimtas įvykis. Jei darome žingsnį atgal, vadinasi, anksčiau žengėme į priekį ne tuos žingsnius.

- Bet ir Lenkijos valdžia teigia, kad nėra ko kalbėtis su A.Lukašenka.

- Manau, lenkai taip pat labai įsitraukė į tą kovą, bet mes vieninteliai paskyrėme Baltarusijai prezidentę. Kai proto nėra, išminties nėra, patirties nėra, pradedame veikti prieš savo nacionalinius interesus.

Pasaulyje išlieka ekonomiškai stiprūs, o Lietuvoje jau 30 metų šiai valdančiųjų grupuotei ekonomika neegzistuoja.

Politinių santykių pablogėjimas - tai milijardai, prarasti ekonomiškai nebendradarbiaujant su Kinija, ir šimtai milijonų, netektų dėl pablogėjusių santykių su Baltarusija. Bet mes esame beletristų šalis, nors reikėtų paprasto ūkiškumo, sveiko požiūrio.

Tarptautiniuose santykiuose kiekviena valstybė galvoja, kas jai naudingiau. O mes peržengiame ribas ir patiriame milžiniškus nuostolius.

Labiau kvailinamos tautos nei lietuviai Europos Sąjungoje nežinau. Pasaulyje gal ir yra, bet ar yra Europos Sąjungoje, nežinau. Mūsų Valstybės saugumo departamentui vienu metu vadovavo KGB rezervistas, Užsienio reikalų ministerijai - KGB rezervistas, o paskui verčiame Petrui Cvirkai skirtą paminklą! Nuverčiame paminklą ir galvojame, kad nuvertėme istoriją. O istorijos nepakeisi.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net