Prezidentūra sveikina V. Čmilytės-Nielsen lyderystę diskusijoje dėl tiesioginių merų rinkimų: neatskleidžia, ką palaiko G. Nausėdanuotraukos (6)

2021 birželio 15 12:45:00 Perskaitė 305

Prezidentūra kol kas neatskleidžia, kurią Seimo narių pusę yra linkusi palaikyti diskusijose dėl to, kokie turėtų būti mero įgaliojimai ateityje. Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, Gitanas Nausėda kol kas laikosi bendros nuomonės, kad turėtų likti galimybė merus piliečiams rinkti tiesioginiuose rinkimuose.  

 

„Prezidento nuomone, svarbiausia, kad piliečiai turėtų teisę merus rinkti tiesiogiai, nes, kaip rodo apklausos, piliečiai to labai nori. O kokia bus formuluotė, kokie bus merų įgaliojimai – tai yra diskusijos klausimas“, – po prezidento susitikimo su Seimo opozicijos lyderiu Sauliumi Skverneliu ir opozicinių frakcijų lyderiais žurnalistams sakė P. Mačiulis.

Pasak jo, sveikintina, kad po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, išsiskyrusias Seimo narių nuomones, dėl to, kokias reikėtų įteisinti mero funkcijas, lyderystės ėmėsi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Labai gerai, kad Seimo pirmininkė rodo lyderystę ir bando surasti kompromisą, sutelkiant skirtingas politines jėgas ir organizacijas tam, kad būtų pasiektas rezultatas. Kol kas rezultatas dar nėra pasiektas, bet prezidentas taip pat neformaliai diskutuoja su atskiromis politinėmis partijomis ir prezidentas optimistiškai tiki, kad tą rezultatą galima pasiekti“, – teigė patarėjas.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad siekiant išlaikyti galimybę gyventojams ir toliau merus rinkti tiesioginiuose rinkimuose, visi parlamentarai, kurie susiginčijo, kaip turėtų būti apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimai, turės šiek tiek nusileisti.

ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net