Prezidentūra pasidavė Švedijos spaudimui

Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto ir patvirtino jau anksčiau Seime priimtas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis iki 1,5 tūkst. ha ribojamas galimas įsigyti miškų plotas.

Už veto atmetimą balsavo 90 Seimo narių, prieš - 8. Seimo Kaimo reikalų komitetas Seimui taip pat siūlė nepritarti prezidento G.Nausėdos veto dėl miškų įsigijimo ribojimo ir priimti visą įstatymą be pakeitimų. O per komiteto posėdį, vykusį užvakar, skandalingą faktą atskleidė prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, pareiškęs, kad prezidentūra sulaukė skambučio iš Švedijos ambasados, kuri klausė, kas bus su švedų investuotojų įsigytais Lietuvos miškais. Komiteto duomenimis, vien Švedijos baldų gamybos ir prekybos gigantė „Ikea“ valdo apie 30 tūkst. ha mūsų miško.

„Užsienio valstybės neturi kištis“, - konstatavo parlamentaras Mykolas Majauskas, o aršiausiai prezidentūrą dėl pasidavimo Švedijos įtakai kritikavo kitas Seimo narys - Povilas Urbšys.

„Kiekvienos valstybės priedermė yra saugoti savo pagrindinius gamtos turtus - žemę, miškus, vandenį - kurie sudaro valstybės gerovės pagrindą. Jei dėl žemės priimti apribojimai, neleidžiantys įsismarkauti verslininkams ir draudžiantys įsigyti milžiniškus plotus, logiška, kad miškai irgi reikalauja ypatingo valstybės dėmesio. Prezidentas prieš rinkimus akcentavo, kad turime kurti gerovės valstybę. Tačiau, kaip paaiškėjo, veto atsiradime dalyvavo Švedijos ambasadorė (ar kuris kitas ambasados atstovas), kuri skambino į prezidentūrą, gindama Švedijos verslo interesus, ir reikalavo vetuoti įstatymą, ginantį Lietuvos interesus, bet galintį pakenkti Švedijos verslo interesams. Tai - skandalingas faktas. Norisi tikėti, kad prezidentas įstatymą vetavo nesąmoningai, ne dėl Švedijos spaudimo“, - kalbėjo P.Urbšys.

Parlamentaras „Vakaro žinioms“ sakė, kad šis faktas juo labiau skandalingas, nes G.Nausėda nuo pat 2000-ųjų dirbo SEB banke, kuris lyg tyčia irgi yra švediškas. Todėl, pasak politiko, galima įtarti, kad net ir tapęs prezidentu jis per savo buvusią darbovietę gali būti veikiamas Švedijos.

„Iki G.Nausėdos nė vienas prezidentas neatėjo iš verslo aplinkos. Visi vienaip ar kitaip atėjo iš valstybinių tarnybų. G.Nausėda atėjo iš verslo aplinkos, todėl priimdamas sprendimus turėtų vengti kelti įtarimų, kad juos priima spaudžiamas buvusios aplinkos. Žmogus tiek laiko dirbo Švedijos banke, o dabar Švedijos ambasadorė kažkodėl turi galimybę paveikti prezidentūrą vetuoti įstatymą, kuris gali pakenkti Švedijos verslui“, - baisėjosi P.Urbšys.

Jis priminė, kad ne vienam Seimo nariui už pasidavimą užsienio valstybių įtakai net buvo rengiamos apkaltos. Tiesa, kadangi G.Nausėda spaudžiamas ne priešiškos valstybės, o Švedijos, P.Urbšys sako, kad šis skandalas apkaltos vis dėlto nėra vertas.

„Jei būtų skambutis iš Rusijos ambasados, tai jau būtų grėsmė nacionaliniams interesams. Skambučio iš Švedijos ambasados taip interpretuoti negalima. Tačiau vis tiek tai yra pasidavimas kitos valstybės įtakai. Ar galime įsivaizduoti situaciją, kad Lietuvos ambasadorius skambina Švedijos valstybės vadovui ir liepia vetuoti įstatymą, kuris kenks Lietuvos verslo interesams? Neįsivaizduojama“, - tvirtino Seimo narys.

Pasak jo, galima tik padėkoti J.Neverovičiui už atvirumą, pripažįstant, kad būta skambučio iš Švedijos ambasados, tačiau parlamentaras mano, kad prezidento patarėjas leptelėjo netyčia.

„Keisčiausia, kad Kaimo reikalų komitete patarėjas skambutį iš ambasados įvardino kaip argumentą pritarti prezidento veto. Tai rodo, kad prezidentūroje dar nelabai susivokiama, kas yra prezidentūra ir kas yra atstovavimas Lietuvos piliečių valiai. Manau, J.Neverovičius leptelėjo netyčia, apie skambutį prasitarė, nes manė, kad tai yra normali praktika“, - svarstė P.Urbšys.

Parlamentaras Kazys Starkevičius per plenarinį posėdį kolegoms priminė G.Nausėdos pažadus kurti gerovės visiems valstybę, o kartu jis grindė ir veto Miškų įstatymui.

„Nesuprantami motyvai dėl gerovės valstybės, nes kuo daugiau žmonių pasinaudoja gėriu, tuo mes esame turtingesni, nes ta koncentracija vienose rankose bet kokioje šakoje nėra tas ekonomikos variklis“, - sakė K.Starkevičius.