Prezidentūra nesutinka su konservatorių priekaištais dėl EVT: nereikėtų iš G. Nausėdos daryti ministronuotraukos (14)

2021 gegužės 11 09:42:00 Perskaitė 289

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako neišsižadanti savo žodžių, kad konservatoriai, siekdami keisti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką, elgiasi nevalstybiškai. Kartu ji nesutinka ir su pastarąją savaitę konservatoriams priklausančio Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio išsakyta kritika, kad prezidentas Portugalijoje dalyvaudamas ES lyderių susitikime, kalbėdamas apie gerovės valstybę, reiškė asmeninius, bet ne valstybės prioritetus.

 

A. Skaisgirytės teigimu, visos G. Nausėdos įgarsintos pozicijos buvo suderintos, kita vertus, pažymi ji, reikia suprasti, kad prezidento atsakomybės laukas nėra tik užsienio politika, jos teigimu, prezidentui „rūpi viskas, kas vyksta Lietuvoje“.

Paklausta, ar vis dar mano, kad konservatoriai, keldami EVT atstovavimo klausimą, elgiasi „nevalstybiškai“, A. Skaisgirytė nuo savo anksčiau išsakytos pozicijos neatsitraukė.

„Tikrai nekeičiu šios pozicijos, kadangi tai, kaip konservatoriai kelia klausimą dėl atstovavimo EVT, yra nepilietiška ir nepagarbu. Taip klausimo nekeltų žmonės, kurie nori, jog Lietuva atrodytų stipri su savo pozicijomis tarp ES šalių“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Kartu prezidento patarėja sureagavo ir į Užsienio reikalų komiteto pirmininko, konservatoriaus Ž. Pavilionio pastaruoju metu dažnai reikštą aštrią kritiką G. Nausėdai.

Šalies prezidentui Gitanui Nausėdai jau dalyvaujant Portugalijoje vykusiame Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime, konservatorius pareiškė, kad prezidentas ten nuvykęs savo asmeninius prioritetus dėl gerovės valstybės pristato kaip šalies poziciją.

„Nepamenu, kad paskutiniame Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje būtume tvirtinę asmeninius prezidento Nausėdos prioritetus kaip "Lietuvos" poziciją. Nepamenu, kad Seime būtume svarstę ar tvirtinę prezidento „Gerovės valstybės“ modelį kaip Seimo ar Vyriausybės patvirtintą kryptį ar mandatą ruošiantis neformaliam ES Porto viršūnių susitikimui ar kokia kita proga”, – savo feisbuko paskyroje šeštadienį rašė Ž. Pavilionis.

Tačiau su tokia URK pirmininko pozicija A. Skaisgirytė nesutiko iš principo. Jos teigimu, apie gerovės valstybę Porte vykusiame ES narių atstovų susitikime G. Nausėda kalbėjo kaip Lietuvos piliečių išrinktas prezidentas.

„Asmuo Nausėda neturi prioritetų, gerovės valstybės prioritetą turi Lietuvos Respublikos prezidentas. Šis prioritetas buvo iškeltas prezidento rinkimų kampanijos metu, rinkėjai už jį labai smarkiai balsavo, jis gavo pagrindimą tais rinkėjų balsais ir prezidentas nuosekliai stengiasi įgyvendinti savo gerovės valstybės viziją“, – teigė ji, vėliau pažymėdama, kad Prezidentūra gerovės valstybės siekinį supranta kaip visos Lietuvos, o ne tik G. Nausėdos siekinį.

„Prezidentas Nausėda atstovavo Lietuvos pozicijai kalbėdamas apie gerovės valstybę kaip mūsų viziją, mūsų siekinį“, – teigė ji.

Be to, tikino A. Skaisgirytė, visi klausimai, kurie G. Nausėdos buvo įgarsinti Europos Sąjungos vadovų susitikime, buvo suderinti su Seimu ir Vyriausybe.

„Prezidentas tariasi ir su Vyriausybe, ir su Seimu vidaus ir užsienio politikos reikalais. Tai, kad tariasi vidaus politikos reikalais nėra kažkoks išskirtinis dalykas – tai yra daroma kasdien. Ypač suvaldant pandemiją“, – sakė patarėja, pažymėdama, kad ne išmintis ir pastarąją savaitę vykusi neformali EVT. Priešingai nei teigia Ž. Pavilionis, sakė A. Skaisgirytė, Prezidentūra derino visas pozicijas su atsakingomis ministerijomis.

„Visos pozicijos buvo aptartos ir įžodintos posėdžio metu pagal tas linijas, kurios sutartos Vyriausybėje“, – akcentavo prezidento vyriausioji patarėja.

Prezidento atsakomybių laukas – visa Lietuva

Galiausiai A. Skaisgirytė atmetė argumentus, kad prezidentas turėtų orientuotis tik į užsienio politikos klausimus. Jos teigimu, prezidento G. Nausėdos atsakomybių laukas yra visa Lietuva.  

„Prezidento atsakomybės laukas yra visa Lietuva. Nereikėtų iš prezidento daryti užsienio arba krašto apsaugos ministro, kurie turi specifines savo veiklos sritis. Prezidentui rūpi viskas, kas vyksta Lietuvoje. O pandemijos metu jam labiausiai rūpi socialinės ir sveikatos apsaugos klausimai. Jis yra visiškai natūralus vidaus gyvenimo dalyvis ir ačiū Dievui, kad toks yra, nes kitaip tas rinkėjų mandatas, kuris buvo jam suteiktas, būtų neįgyvendintas“, – apibendrino A. Skaisgirytė.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net