respublika.lt

Prezidentas Gitanas Nausėda ir gerovės valstybė (158)

2021 liepos 18 08:00:14
Prof. Arvydas Guogis

Gerovės valstybė yra ne tik terminas, bet ir konkretų turinį apibrėžiantis reiškinys. Įdomu, kodėl daugelį neoliberalių veikėjų taip erzina terminas „gerovės valstybė"? Gal dėl to, kad jiems asmeniškai gerovės valstybė jau sukurta? Paimkime kaip pavyzdį Rusiją. Šioje valstybėje gerove naudojasi nedidelė dalis „išrinktųjų", plaukiojanti prabangiomis jachtomis ir skraidanti asmeniniais lėktuvais. Bet visuotinai pripažintomis gerovės valstybėmis laikomos Skandinavijos ir kontinentinės Vakarų Europos valstybės. Skiriamasis jų bruožas nuo Rusijos yra tas, kad gerovė ten yra užtikrinama didesnei viduriniajai visuomenės daliai, o skirtumai tarp turtingiausių ir neturtingiausių yra daugelį kartų mažesni negu Rusijoje. O Lietuva? Kur esame mes? Ar ne tarpinėje padėtyje tarp Rusijos ir Vakarų?

×
nuotr. 1 nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Eltos nuotr.

 

Taip, Lietuvoje jau egzistuoja minimali gerovės valstybė. Gerovės valstybė - pirmiausia tai valstybinių ir ją papildančių nevyriausybinių bei privačių organizacijų veikla socialinėje apsaugoje, sveikatos apsaugoje, švietime, būsto politikoje, kultūros politikoje, kuri garantuoja socialinės kokybės įgyvendinimą bent jau vidutiniame lygyje. Priminsiu, kad socialinę kokybę sudaro tokios sudėtinės kvadranto dalys, kurio kairės pusės viršuje yra ekonominis-socialinis saugumas (pajamos), kairės apačioje - socialinė įtrauktis, dešinės viršuje - socialinė sanglauda, o dešinės apačioje - socialinis įgalinimas. Gerovės valstybė - tai valstybė, kuri naudoja radikalias priemones skurdui ir vargingesnei marginalinių grupių padėčiai eliminuoti, kuri yra „įtraukianti", o ne „atskirianti". Tai - „realios", pliuralistinės, o ne „formalios", ne imituojančios demokratijos, valstybė.

Gerovės valstybė visur savo istoriją pradėjo nuo valstybinės socialinės apsaugos įgyvendinimo, pirmiausia - socialinio draudimo ir socialinės paramos srityse. Vėliau į jos arealą buvo įtrauktos ir kitos sritys, bet, be gerai išvystytos socialinės apsaugos, pirmiausia - vadinamųjų socialinių rizikų atvejais, tokiais kaip senatvė, neįgalumas, liga, motinystė, nelaimingas atsitikimas darbe, bedarbystė, gerovės valstybė yra neįmanoma. Galima pridurti, kad šiandien vis svarbesnę vietą gerovės valstybėse užima socialinės paslaugos, pvz., paslaugos namuose senyvo amžiaus asmenims ir neįgaliesiems. Pastaruoju metu gerovės valstybės supratimo išplėtimas, įtraukiant į jos turinį „žaliąjį kursą" ir skaitmeninimą, veda prie vadinamosios „ekovalstybės" kūrimo teorijos bei praktikos.

Prezidentas Gitanas Nausėda buvo pirmasis valstybės vadovas, kuris gerovės valstybės kūrimo tikslą iškėlė kaip svarbiausią tikslą. Štai ir paskutinėje savo metinėje kalboje prezidentas vėl akcentavo gerovės valstybės kūrimo uždavinius. Svarbiausia, kad prezidentas juos ne tik deklaruoja, bet ir bando realizuoti praktikoje - tiek, kiek leidžia jo pareigos. Prezidentas kartais kaltinamas žiniasklaidoje, kad neturi savo vizijos ir mažai prisideda sprendžiant svarbiausias valstybės problemas. O ar negali būti, kad gerovės valstybės kūrimas ir yra ta vizija, kurią nuosekliai vysto prezidentas? Kokias praktines priemones inicijavo prezidentūra, kurias palaikė, prie kurių prisidėjo? Panagrinėkime svarbiausias iš jų.

Nuo pirmųjų savo kadencijos dienų prezidentas nuosekliai pasisako už tai, kad būtų reformuota mokesčių sistema ir sumažėtų socialinė neteisybė. 2020 m. tam tikslui plačiai diskusijai buvo sutelkti ekonomistai, mokesčių ekspertai, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai. 2021 m. sutarta su Finansų ministerija įkurti formalią mokesčių ekspertų darbo grupę, kuri svarstytų vieną iš esminių prezidento siūlymų: sumažinti mokestinį neteisingumą, kuris šiuo metu egzistuoja tarp smarkiai apmokestinto darbo užmokesčio ir mažiau apmokestintų kitų pajamų (iš kapitalo, dividendų ir pan.). Siūlymo esmė - kitos didelės pajamos, gautos ne iš darbo santykių, neturėtų būti apmokestinamos gerokai mažesniu GPM tarifu, kaip tai yra de facto šiuo metu (nes tai suformuoja mokestinį arbitražą ir neteisingumą). Sprendimai ekspertų grupėje turėtų pasimatyti 2021 m. spalio mėnesį.

2019 m. gruodį prezidentūra, reaguodama į būtinybę sistemiškai įvertinti naujo Socialinių įmonių įstatymo poveikį, inicijavo įstatymo pakeitimą, pagal kurį bus privaloma atlikti tikrąjį ex post vertinimą ir pateikti pasiūlymus dėl šio teisinio reguliavimo sisteminio tobulinimo.

Prezidentūra reikalavo visų socialinio draudimo pensijų papildomo indeksavimo 2020 ir 2021 metams. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisa Seime buvo priimta 2019 m. rudenį.

Bendradarbiaujant kartu su Vyriausybe ir valdančiąja koalicija, 2020 m. biudžetui buvo sutarta dėl poreikio šalpos bazės ir mažų pensijų iki 100 proc. MVPD didinimui.

2020 m. vasarą prezidento pasiūlytu įstatymu visiems vaikams su negalia buvo išmokėta vienkartinė išmoka, skirta COVID-19 pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, 120 Eur išmoka - visiems Lietuvos vaikams (išmoką gavo daugiau kaip 507 tūkst. vaikų arba apie 330 tūkst. šeimų), 200 Eur išmoka - vaikams su negalia, vaikams, augantiems daugiavaikėse ir nepasiturinčiose šeimose, taip pagerinant 134 tūkst. vaikų arba apie 60 tūkst. šeimų padėtį.

Šių metų sausio mėnesį buvo priimtas prezidento inicijuotas Sveikatos draudimo įstatymas dėl 100 proc. MVPD vaistų priemokos kartelės. Nuo kovo 1 d. keliasdešimčiai tūkstančių Lietuvos vaikų ir suaugusiųjų su negalia bei senjorų, įsigyjant vaistus ir medicinos pagalbos priemones, buvo leista už juos mokėti mažiau.

Šių metų gegužės mėn. buvo priimtos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurios užtikrina, kad nuo šių metų liepos 1 d. nedarbo atveju žmonės su negalia galėtų gauti visą jiems priskaičiuotą nedarbo draudimo išmoką. Pagal iki liepos 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą šiems asmenims draudimo išmoka, netekus darbo, yra mažinama ir išmokama tik ta jos dalis, kuri viršija gaunamą pensiją ar išmoką. Toks išmokų ribojimas yra socialiai neteisingas, nes šie žmonės moka tokias pat nedarbo socialinio draudimo įmokas, kaip ir kitos visuomenės grupės.

2020 m. birželį Seimas pritarė prezidento G.Nausėdos siūlymui dar 2020 m. iki 400 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). „Už" balsavo - 111 Seimo narių, „prieš" - 0, susilaikė - 1.

Pernai prezidentas papildomai siūlė diskusijai laikiną (pusmečiui) socialiai orientuotą GPM tarifo nuo 20 iki 15 proc. sumažinimą tiems asmenims, kurių pajamos per mėnesį siekia iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Seime tai nebuvo įteisinta.

Prezidentas 2020 m. pabaigoje viešai iškėlė diskusijai idėją, kad tos įmonės, kurios gerokai sparčiau didina darbo užmokesčio fondą (bent 8 proc.), galėtų pasinaudoti papildomomis pelno mokesčio paskatomis. Lietuvoje, nepaisant sparčios ekonominės pažangos, yra akivaizdus atotrūkis tarp išsivystymo (atitinka 80 proc. pažangių šalių lygio) ir atlyginimų lygio (atitinka 60 proc. pažangių šalių lygio).

Prezidentas yra iškėlęs tikslą prezidentūros rūmus (jos infrastruktūrą, aplinką ir teikiamą informaciją) bei Valstybės pažinimo centrą pritaikyti žmonėms su negalia. Buvo parengtas auditas ir prieinamumo užtikrinimo planas, apimantis darbuotojų mokymus negalios tema (kuris jau įvyko), informacijos, infrastruktūros ir paslaugų pritaikymą žmonėms su negalia. Taip pat yra siekiama padidinti prezidentūros, kaip darbdavio, prieinamumą žmonėms su negalia (priimtas darbuotojas su negalia, taip pat numatoma sudaryti sąlygas ir praktikantams). Gegužės 15 d. prezidentūros kieme buvo atidaryta paroda „AccessAbility".

Darbo dienos regionuose metu dėmesys buvo skiriamas socialinėms paslaugoms, ypač paslaugų (pagalbos) žmonėms su negalia prieinamumo klausimui.

Paskelbta „Lygaus starto" iniciatyva:

nuo 2021 09 01 užtikrinamas ikimokyklinis ugdymas vaikams, patiriantiems socialinę riziką;
priešmokyklinio ugdymo programos pritaikomos ir vaikams, kurie jas pradeda lankyti nuo 5 metų;
skelbiamas visuotinis (teisė į ikimokyklinį ugdymą) ikimokyklinis ugdymas 2023 m. - vaikams nuo 4 m.; 2024 m. - vaikams nuo 3 m.; 2025 m. - vaikams nuo 2 m.

Dirbama tikslinių stipendijų klausimu:

apibrėžiamos tikslinės stipendijos ir įvedama aiški jų skyrimo tvarka;
kuriamas mechanizmas, padedantis skatinti stojimą į trūkstamų specialistų rengimo studijų programas.
Prezidento raginimu, bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Seimu, buvo parengtas ir priimtas „įtraukaus" ugdymo įstatymo projektas su paankstinta 2024 m. įsigaliojimo data.
Seimui buvo pateiktos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kur vienas iš siūlymų buvo socialinių kriterijų taikymas vykdant viešuosius pirkimus.

Tokie yra prezidento ir prezidentūros dvejų metų darbo rezultatai, įgyvendinant savo viziją, kuriant gerovės valstybę Lietuvoje. Tai yra nuoseklus ir kryptingas darbas. O kiek Lietuvoje mes turėsime gerovės valstybės, priklauso ne tik nuo prezidento, bet ir nuo Seimo, Vyriausybės, atskirų organizacijų bei pavienių asmenų indėlio ir palaikančių iniciatyvų.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (158)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KAPITALAS: Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui steigiant Baltijos šalių regioninį kapitalo rinkų plėtros fondą, kurio tikslas – didinti Baltijos valstybių mažų ir vidutinių įmonių finansavimo prieinamumą, taip pat plėsti Baltijos šalių kapitalo rinkas.
  • PAŠTAS: Pagrindinė Kauno centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos rekomendacija dėl šio unikalaus pastato išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms – čia įsteigti Architektūros centrą (institutą), vykdantį ir muziejaus funkcijas.
  • TURIZMAS: Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą ir panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos priimtus administracinius aktus, leidusius kaimo turizmo pastatų statybą Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje.
  • ĮSTATYMAS: Ketvirtadienį Seimas ketina priimti parlamentarų darbo sąlygas reglamentuojantį įstatymą.
  • ATLYGINIMAS: Nepaisant vidutinių atlyginimų skirtumo mažėjimo, užfiksuoto nuo balandžio iki liepos, Lietuvoje vyrai liepą uždirbo vidutiniškai 185 eurais daugiau nei moterys: vyrų vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 1596 eurus, moterų – 1411 eurų.
  • TERMINAS: Siūloma iki 12 mėnesių (vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėnesių) ilginti nelegalių migrantų sulaikymo maksimalų terminą ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
  • ANGLIS: Kinija pažadėjo nebefinansuoti naujų anglies kasybos projektų užsienyje.
  • SODRA: Rugpjūtį pirmą kartą šiais metais „Sodra“ fiksavo neigiamą priėmimų į darbą ir atleidimų balansą: „9.220 žmonių daugiau atleista nei priimta“
  • BALTAI: Rugsėjo 22 dieną 21 val. Vilniuje ant Altanos kalno Vilniaus Romuva kartu su apeigų grupe „Kūlgrinda“ visus kviečia švęsti Rudens lygiadienį bei Baltų vienybės dieną.
  • PROTESTAS: Australijoje, Melburno mieste, jau trečia diena vyksta statybos darbuotojų protestas, kurį išprovokavo valdžios sprendimas neleisti neskiepytiems darbininkams dirbti savo darbo.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate I.Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbą COVID-19 valdyme?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+3 +13 C

 

+8 +12 C

+6 +12 C

+8 +14 C

 

+11 +13 C

0-4 m/s

0-9 m/s

 

0-9 m/s

       

Nuorodos