respublika.lt

Premjeras A.Butkevičius: žmonėms jau geriau

(0)
Publikuota: 2014 balandžio 23 08:19:01, Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
Premjeras A.Butkevičius: žmonėms jau geriau. Stasio Žumbio nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius vakar Seimui pristatė XVI Vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitą.  „Respublika“ pateikia įdomiausius A.Butkevičiaus teiginius, pasakytus vakar per Seimo plenarinį posėdį.

 


Apie A.Kubiliaus Vyriausybės palikimą


„Pradėdami savo veiklą užsibrėžėme tikslą didinti krašto ekonomikos potencialą - pagrindą visuomenės gerovės kūrybai ir verslo plėtrai. Siekėme įrodyti ir įrodėme, kad mūsų siūlomos priemonės ekonominės krizės pasekmėms įveikti yra tinkama alternatyva prieš tai vykdytai drastiškai taupymo politikai. Pasirinkome veiksmų prioritetus, garantuojančius gyventojų pajamų didėjimą, verslo ir darbo rinkos plėtrą, socialinės atskirties mažinimą. Tai ir buvo mūsų ekonominio augimo varikliai.

Įrodėme, kad atsakingas valstybės valdymas leidžia suderinti griežtą finansinę drausmę ir pasvertą, naują potencialą kuriančių išlaidų didinimą. Vyriausybė pirmomis savo darbo dienomis priėmė ryžtingą sprendimą - minimalų mėnesinį atlyginimą padidino iki 1000 litų, nors daugelis ekonomistų ir ekspertų kalbėjo apie neigiamas pasekmes ekonomikai. Ir jiems teko pripažinti, kad tai buvo teisingas žingsnis, padaręs teigiamą įtaką atlyginimo fondo ir privataus vartojimo augimui, gyventojų perkamosios galios sustiprėjimui. Minimalaus darbo užmokesčio didėjimas tiesiogiai paveikė bemaž penktadalio samdomų darbuotojų pajamas. Pirmą kartą po ilgesnės pertraukos atlyginimų didėjimas pralenkė kainų augimo tempus. O tai reiškė, kad pagaliau žmonės pradėjo gauti gausesnes pajamas, kurių „nebesutirpdo“ infliacija.

Apie renovaciją

Pradėjome ryžtingą Daugiabučių namų atnaujinimo programą visose savivaldybėse, kad taupiau naudotume šildymo energiją, o gyventojai mažiau mokėtų už suteiktas paslaugas. Ties renovacijos užduotimi suklupo ir nesėkmę patyrė ne viena buvusi Vyriausybė. Mes pasiūlėme žmonėms patrauklesnius gyvenamųjų namų modernizavimo ir finansavimo modelius.

Renovacijos banga iš sąstingio išjudino statybų verslą, išsiveržusį į lyderių gretas. Per praėjusius metus statybos darbų atlikta 11,3 proc. daugiau nei 2012 metais. Per vienus metus namų buvo atnaujinta daugiau negu per dešimtmetį.

Apie verslo padėtį

Palankesnis klimatas kuriamas smulkiajam ir vidutiniam verslui, kurio įmonės Lietuvoje sukuria apie 75 proc. visų įmonių darbo vietų. Šio verslo įmonėms plačiau atvertos galimybės dalyvauti viešuose pirkimuose, finansų inžinerijos priemonėmis gerinamos sąlygos gauti lėšų verslo pradžiai ir plėtrai.

Pernai paskolos buvo suteiktos daugiau kaip pustrečio šimto smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, apie 900 pasinaudojo garantijų priemonėmis, beveik 700 dalinai kompensuotos palūkanos. Tikimės, kad komerciniai bankai ryšis gausiau teikti paskolas šiam svarbiam ir perspektyviam sektoriui.

Apie nedarbą


Ekonominės krizės metu taikytos priemonės padidino sisteminį nedarbą ir pagilino socialinę atskirtį, paskatino masinę emigraciją. Todėl vienu Vyriausybės uždavinių 2013 metais buvo ne tik šalies konkurencingumo stiprinimas - turėjome skubiai spręsti ir socialines problemas.

Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis pernai sumažėjo 1,6 proc. ir buvo žemesnis nei euro zonoje. Suprantama, nedarbo mažėjimas yra tiesiogiai susijęs su bendru šalies ekonomikos būklės gerėjimu, tačiau tam didelės įtakos turėjo kryptinga Vyriausybės veikla didinant darbo ieškančių asmenų užimtumą.

Pagerėjusi bendra šalies ekonominė-socialinė padėtis padėjo sumažinti ir emigracijos srautą. Pernai vienam tūkstančiui šalies gyventojų teko 13,7 emigrantų, o 2010 metais buvo beveik dvigubai daugiau - 26,9.

Apie ateitį

Investuojant ES lėšas, geriausi rezultatai pasiekiami mažiau išvystytų apskričių regionų centruose, kurie sėkmingai panaudojo paramą. Čia materialinių investicijų apimtys auga gerokai sparčiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Naujuoju ES struktūrinės pramos periodu prioritetas teikiamas integruotai teritorijų plėtrai. Lėšos bus skiriamos mažiau išvystytų miestų ar jų dalių investicinio patrauklumo didinimui, verslo sąlygų sudarymui.

Džiaugiuosi, kad į regionų gaivinimo projektą aktyviai įsitraukė įtakingos darbdavių, investuotojų, verslo organizacijos.

Apie energetiką

Europos Rytuose kylant saugumo grėsmėms, ypatingą svarbą įgauna mūsų strateginių energetikos objektų savalaikė statyba. Tai pamatas mūsų šalies saugumui ir ekonominės nepriklausomybės stiprinimui.

Suskystintų gamtinių dujų terminale artėjama prie pabaigos darbų - pasirašytos sutartys su infrastruktūros įrengimo rangovais, baigtos teritorijų planavimo procedūros ir Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos gilinimo darbai, užbaigti laivo-saugyklos statybų ir testavimo darbai Pietų Korėjos laivų statykloje.

Pagal numatytą grafiką vyksta elektros jungčių su Švedija ir Lenkija tiesimo darbai - kitais metais turėtume tapti Vakarų tinklų segmentu ir integruosimės į ES elektros energetikos rinką.

Pernai gerokai pasistūmėjome įgyvendindami vieną svarbiausių projektų Baltijos regione ir Europos Sąjungoje - dujotiekio statybą Lietuva-Lenkija. Šios jungties tiesimui Europos Komisija suteikė aukščiausią prioritetinį statusą, ir tai sudaro galimybę gauti iki 75 proc. finansavimą iš ES.

Apie Rusiją

Lietuvos žmonėms šiandien kyla daug klausimų, kaip gyvensime rytoj, kokie bus mūsų santykiai su kaimyne Rusija, kurioje nemažai interesų turi mūsų verslas ir su kuria nuosekliai siekėme gerinti santykius. Laikysimės racionalios, bet principingos politikos. Užtikrinu, kad Lietuvos Vyriausybė gins Lietuvos verslo interesus, pasirinkusius Rytų Europos kryptį, tačiau ir patys verslininkai turi įvertinti šios pelningos rinkos rizikas. Žmonės, tarptautinius santykius vertinantys tik per didelių pelnų prizmę, tikrai negali tikėtis, kad mūsų valstybės politika eis jiems iš paskos.

Naujos aplinkybės verčia mus iš naujo peržiūrėti finansavimo prioritetus ir daugiau lėšų nukreipti krašto apsaugai“.


- Kaip vertinate A.Butkevičiaus Vyriausybės darbą pirmaisiais jos kadencijos metais? Ar ji dirbo geriau nei Andriaus Kubiliaus Ministrų kabinetas? - „Respublika“ klausė buvusio kelių vyriausybių pramonės ir prekybos ministro Alberto SINEVIČIAUS.

- Tos dvi vyriausybės visiškai nesulyginamos. Pirmiausia ministras turėtų vadovauti ministerijai, o ankstesnė Vyriausybė beveik Seime visą laiką sėdėjo. Darbo ministerijose kaip ir nebuvo. Man labai juokinga A.Kubiliaus demagogija. Jis sako, kad dabartinei Vyriausybei lengviau dirbti, nes ji daro tai, ką sugalvojo XV Vyriausybė. Tačiau taip nėra. Tik gaila, kad nė vienas premjeras neprisipažįsta esantis kaltas, kad valstybės skola jau beveik pasiekė 50 mlrd. litų.

Dabartinės Vyriausybės pagrindinis trūkumas - kad nepavyksta susišnekėti su Lenkija. Lietuvoje statomos elektros jungtys, vykdomas „Rail Baltica“ projektas. Tačiau kas iš to, jei tai nevyksta Lenkijoje? Be to, žemės ūkio ministras yra, o gyvulių nėra. Kalba, kad amerikiečiai, kinai puls pirkti mūsų mėsą. O mes patys jos sau neturime.

Pagrindinis skirtumas tarp dviejų vyriausybių - šita įnešė ramybės. Iš A.Butkevičiaus tyčiojamasi, kad jis vieną dieną kalba vienaip, kitą - kitaip. Tačiau informacijos srautai yra didžiuliai. Ir nereikia norėti, kad vieną dieną pasakęs jis po to užsispyrusiai, kaip A.Kubilius, kartotų tą patį, nekreipdamas jokio dėmesio į pokyčius. Ir verslui dabar daug ramiau, nes jis žino, kad nebus drastiškų staigių pokyčių, kaip A.Kubiliaus laikais. A.Butkevičiaus Vyriausybė man nepatinka tik dėl to, kad bijo žmonių atsiklausti. Tiek dėl žemės pardavimo, tiek dėl euro.

- Ramybės įnešimą jūs įvardijote kaip pliusą. O A.Kubilius tai vertina kaip nieko neveikimą. Bet galbūt nieko neveikimas yra geriau nei kenkėjiška A.Kubiliaus Vyriausybės veikla?

- Nieko nėra baisiau nei turintis iniciatyvą kvailys. Jei nekompetentingas žmogus, nesigaudantis ekonomikoje, pramonėje, ūkyje, nieko nedaro, tai nieko labai blogo ir neatsitiks. O jei pradeda pulti įgyvendinti iniciatyvas, tai tik bėdų pridaro. Taip buvo praėjusios Vyriausybės valdymo metu. Tik finansų ministrė anoje Vyriausybėje buvo labai stipri.

- A.Butkevičius pareiškė, kad konkretūs šitos Vyriausybės darbai prisidėjo prie ekonomikos augimo, emigracijos sumažėjimo, o opozicija tvirtina, kad tai nėra šitos Vyriausybės nuopelnas. Kuris teiginys teisingas?

- Ši Vyriausybė yra visa galva aukštesnė už aną. Ūkis judėjo, tačiau bet kuriuo atveju tai lėmė ir šitos Vyriausybės vykdoma politika. Į akis krenta tai, kad A.Butkevičius elgiasi mandagiai, nepuola buvusio premjero, susilaiko nuo jo kritikos. Jei jo vietoje būtų A.Kubilius, jis visą A.Butkevičiaus giminę pasodintų. Socialdemokratai tokie jau yra - jie nekerštingi. Tai gerai. Bet kartu jie yra pernelyg minkšti. Prisiminkime, koks tyrimas buvo atliktas su „Mažeikių nafta“. Dabar Seimo nario Artūro Skardžiaus komisija ištyrė, kaip milžiniškos sumos, skirtos energetikai, buvo ištratintos. Ir kas iš to? Nei jokių ititeisminių tyrimų, nei nieko. Tačiau turiu pripažinti, kad A.Butkevičius ir jo Vyriausybė yra intensyviai dirbanti.

- Neužkliuvo, kad A.Butkevičius savo kalboje nė žodeliu neužsiminė, pavyzdžiui, apie švietimą, kultūrą?


- Kultūros sritis yra labai svarbi. Kita vertus, ką tu savo metiniame pranešime apie kultūrą gali daug pasakyti? Nebent priminti, kad šiemet bus Dainų šventė. Beje, kultūroje ši Vyriausybė padarė didžiulį dalyką, tik A.Butkevičius nepasigyrė. Anksčiau kultūros pinigai eidavo per Ūkio ministeriją. Dabar kultūra finansavimą gauna atskira eilute. Tai jau didelis pliusas. Gal bent surūdijusių vamzdžių nebestatys. Juo labiau kad ir Kultūros taryba įkurta, kuri tai prižiūrės. Man, atvirkščiai, labiau trūko ne kalbos apie kultūrą, o ūkio analizės. Juk iš ūkio mes visi ir gyvename. Taip pat - ir kultūra.

- A.Butkevičius šykščiai kalbėjo apie ateities planus, tačiau vieną labai svarbų dalyką paminėjo: kad didelė dalis ES paramos ateityje bus skiriama regionų politikai. Jei žodžiai neliks tik žodžiai, gal yra vilties, kad nykstantis kaimas atgims?

- Tai yra pats pagrindinis dalykas. Reikia ne kaimą vežti į Vilnių, Klaipėdą ar Šiaulius, o žmonės iš Vilniaus, Kauno, Alytaus turi važiuoti į provinciją. Tik taip ji nesunyks. Be to, mes po dešimties metų nebeturėsime Lietuvos. Dabar visi pinigai investuojami į didmiesčius. Kas liks gyventi kaime, kai nėra jokio darbo, jokių užsiėmimų, artimiausios mokyklos - už keliolikos kilometrų? Jei bus investuojama į provinciją, jei ten bus pradėta gamyba, provincija atsigaus.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s