Pranešei apie pažeidimus: lengva nebusnuotraukos (8)

2019 kovo mėn. 12 d. 16:36:00 Perskaitė 1829

Pranešėjų apsauga Lietuvoje - dar naujas reiškinys. Nuo šių metų pradžios įsigaliojusiu įstatymu nustatoma, kad pranešėju gali būti pripažįstamas tas asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria yra susijęs tarnybos, darbo ar sutartiniais santykiais. Pranešėjo statusą asmeniui suteikia speciali Generalinės prokuratūros sudaryta komisija. Tik ar visada šis statusas yra garantija, kad žmogus bus apsaugotas nuo galimo neigiamo poveikio?

 

Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnė Rasa Kazėnienė - pirmasis Lietuvos gyventojas, kuriam suteiktas pranešėjo statusas. Pasak jos, tai yra geras reiškinys ir ji pagaliau jaučiasi lengviau. Tiek ji, tiek visa šeima patyrė milžinišką spaudimą. „Mane bandė sužlugdyti tiek psichologiškai, tiek finansiškai. Ne tik man grasino, bet ir vyrui. Sulaukėme ne tik anoniminių grasinimų. Vyras turi savo verslą, savo biurą. Į biurą darbo metu buvo atėjęs aukšto rango pareigūnas iš vieno Kauno teismo. Ne tik vyras, bet ir kabinete sėdėję darbuotojai girdėjo, kaip jis ragino vyrą atsiriboti nuo manęs, „baigti tuos savo darbelius“, nes toli nenueis. Pasakė: „kas turi proto, tas laimi“. Esą, turėk proto ir tu. Laimė, mes abu mąstome taip pat: negalima sustoti. Esu teisi, prokuratūros komisija patikrino visus mano pranešimus, pateikiau ir naujos informacijos. Pripažinta, kad visi pranešimai pagrįsti. Todėl man ir suteikė pranešėjos statusą“, - „Vakaro žinioms“ sakė R.Kazėnienė.

Tačiau moteris pripažino, kad visiškai apsaugota ji nėra. Vienos jos buvusios bendradarbės vyras pateikė teismui ieškinį, pagal kurį R.Kazėnienė yra kaltinama garbės ir orumo pažeidimu. To lyg ir negalima daryti. Žinomas advokatas Romualdas Drakšas teigė, kad moteris gali kreiptis į teismą prašydama atsisakyti nagrinėti bylą arba ją sustabdyti, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl jos pranešimų ir baigta nagrinėti baudžiamoji byla, jei ji apskritai bus iškelta. Tačiau pridūrė, kad tai gali trukti metų metus.

Niekas neapsaugo moters nuo anoniminių raštelių, laiškų. Kaip neapsaugo ir nuo įžeidinėjimų. R.Kazėnienė sakė, kad yra žmonių, kurie ją plūsta. Net aplinkiniams girdint. Vadina išgama, ubage, kyšininke. „Yra takoskyra tarp teisėtvarkos ir gyvenimo, tačiau, nepaisant to, jaučiuosi išlaisvėjusi. Darbe dabar yra pasikeitęs kolektyvas, atėjo nauji vadovai. Atmosfera tikrai gera. Dirbsiu, kol būsiu reikalinga. Jei pajusiu, kad manęs nebereikia, rasiu naują erdvę - esu pakankamai lanksti“, - sakė moteris.

„Vakaro žinios“ primena, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas yra skirtas tik su įstaigomis susijusiems asmenims. Kiti asmenys, t.y. tie, kurie praneša apie galimus pažeidimus, tačiau su tomis įstaigomis nėra susiję, negali būti pripažinti pranešėjais ir numatytos garantijos jiems netaikomos.

Advokato Valdemaro BUŽINSKO komentaras:

Praėjo dar per mažai laiko, kad įsitikintume, kaip šis įstatymas realiai veikia praktikoje. Kiek žinau, pranešėjo statusą kol kas yra įgiję vos keletas asmenų. Tačiau jau dabar aišku, kad nepasirūpinta vykdymo mechanizmu. Sutinku, kad kai kuriais atvejais įstatymas veikia. Sveikintina jau vien tai, kad apie pažeidimus pranešęs asmuo nebus kviečiamas tiesiogiai liudyti teisme. Žmones skatins ir nuostata, kad pranešėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jei pats dalyvavo darant pažeidimus, tačiau apie tai pranešė įstatymo nustatyta tvarka. Bet, atidžiau panagrinėjus, kyla abejonių. Kaip žmogų galima apsaugoti nuo neigiamo poveikio? Jei jis dirba kolektyve, dažniausiai darbuotojai sužino, kas pranešė apie pažeidimus. Ims visi jį ignoruoti, nesisveikins, nekalbės. Tai neigiamas poveikis? Be abejo. Arba paprastas pavyzdys: pranešėjo statusą turintis asmuo sulaužė įstaigos inventorių. Ar gali darbdavys pareikalauti kompensacijos, ar bent papeikimą pareikšti? Išeina, kad negali. Dar vienas aspektas: jei „įformintas“ pareiškėjas galimai pažeidė kito žmogaus garbę ir orumą. Pagal įstatymą dėl jo poelgio vėlgi - negalima kreiptis į teismą, nes įstatyme nurodyta, kad pareiškėjas negali būti tampomas po teismus - neigiamas poveikis. Tačiau Konstitucijoje numatyta, kad kiekvienas turi teisę ginti garbę ir orumą. Vadinasi, įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tokių neatitikimų galima rasti daug. Norėčiau pabrėžti viena: tam tikros socialinės garantijos pranešėjui yra suteikiamos, bet žmogiškojoje erdvėje jos neveiks. Vien teisinėmis priemonėmis neįmanoma absoliučiai apsaugoti žmogaus. Yra socialinė erdvė, kurios poveikis visada bus. Beje, yra ir finansinis aspektas. Nurodyta, kad jam galima sumokėti. Kompensuoti prarastą atlyginimą arba moralinę žalą. Bet tuoj pat paaiškinta, kad kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai. Kas mokės, kiek mokės ir ar išvis mokės - nėra konkretizuota. Man tikrai apmaudu, kad dažnai įstatymai „kepami“ populistiškai, bet neparengiamas joks mechanizmas, kaip jie turėtų veikti realiame gyvenime.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net