Nori būti lietuvis - esi nuostolis

Į „Vakaro žinias“ kreipęsis Andrius pasakojo, jog nusprendė padovanoti savo anūkui taip geidžiamą nešiojamąjį kompiuterį. Deja, pasirodo, mūsų šalies parduotuvėse lietuvių kalbai pritaikytų kompiuterių ir su žiburiu rasti sunku. „Buvau labai nustebintas, kai apsilankęs vienoje didelėje elektroninių prekių parduotuvėje Vilniuje pastebėjau, jog mano išsirinktame kompiuteryje nėra lietuviškų rašmenų ant klaviatūros. Padėjau jį į šoną ir ieškojau tinkamo, bet apžiūrėjęs kelias dešimtis kompiuterių neradau nė vieno su lietuviška klaviatūra“, - pasakoja Andrius.

Pagalbos nesulaukė

Pats skaitytojas sako, kad būtų sutikęs ir lipdukus užsiklijuoti, bet dovanoti naują kompiuterį su apklijuotais lipdukais mažų mažiausiai negražu. Tad skaitytojas kreipėsi į pardavėją, o šis atsakė, kad parduotuvėje ir sandėlyje nėra nė vieno panašaus kompiuterio. Tokia pati situacija pasikartojo ir skaitytojui apsilankius kitoje elektroninių prietaisų parduotuvėje. Tad dovana taip ir liko nenupirkta.

Kodėl Lietuvos rinkoje susiklosčiusi tokia situacija ir kaip tai, jog kompiuteriuose nėra lietuviškų rašmenų, veikia mūsų tautiečių rašybą? Juk visuomenė, ypač jaunimas, nuolat kaltinami dėl šveplo rašymo bei netaisyklingos kalbos. Argi prie padėties gerinimo negali prisidėti kasdien jaunimo naudojami kompiuteriai, kuriuose būtų lietuviškų rašmenų klaviatūra?

Pasirodo, informatikos specialistams, susirūpinusiems dėl tokios situacijos, tai visai ne naujiena, be to, politikus apie tai jie informavo jau ne kartą. Deja, sprendimų nėra iki šiol. Vilniaus universiteto Informatikos instituto duomenimis, 2014 m. spalį buvo patikrinta, kokias klaviatūras turi didesnėse Vilniaus, Kauno ir Šiaulių parduotuvėse esantys kompiuteriai. Iš viso buvo apžiūrėti 369 kompiuteriai. Nė vienas jų neturėjo ant klavišų užrašytų savitųjų lietuvių kalbos raidžių, o su rusiškomis raidėmis buvo 31 proc. kompiuterių. Analogiškas eksperimentas buvo atliktas nedideliame Suomijos mieste. Jo dviejose parduotuvėse buvo rasti 33 kompiuteriai ir visi turėjo visas savitąsias suomių kalbos raides.

„Vakaro žinių“ kalbintas VU Matematikos ir informatikos instituto doc. dr. Gintautas Grigas teigia, jog tokia praktika mūsų šalyje įsigalėjo dėl verslininkų įtakos politikams: „Tai tikrai nėra normalu. Matyt, politikai patiria spaudimą iš tiekėjų. Bet akivaizdu, kad šioje sferoje nėra jokio valdžios reguliavimo. Juk kai kurioms prekėms keliamas reikalavimas, kad jos būtų nekenksmingos, tinkamai supakuotos, galiausiai - kad ant jų būtų lietuviškos etiketės. O štai kompiuteriai taip ir lieka kažkokiame užribyje. Dar kadaise, kai dirbo Ryšių ir Informatikos ministerija, politikai buvo įsipareigoję sutvarkyti šią sritį ir sulietuvinti programas bei klaviatūras, tačiau po įvairių atidėliojimų pažadai taip ir užsimiršo.“

Pasak mokslininko, būtent lietuviškos klaviatūros nebuvimas nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir lemia kasmet vis prastėjančią jaunuolių rašybą. Jis teigia, jog tai įrodo ir pastaraisiais metais atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, raidė Q internete yra apie 300 kartų rečiau vartojama nei lietuviška raidė Ė. Deja, klaviatūroje Q raidė yra, o Ė rasime jau rečiau. Pasak G.Grigo, būtent nepatogumas rašyti lietuviškai ir skatina jaunimą ir kitus vartotojus nepaisyti lietuviškų rašymo taisyklių: „Tai tikrai nenormalu. Dėl tokios situacijos mes atsiliekame pagal taisyklingą rašybą įvairiuose tyrimuose. Rezultatai rodo, kad net lietuviškų miestų pavadinimus rašydami klaviatūra internete darome labai daug klaidų. O juk situaciją ištaisyti nėra itin sudėtinga. Suprasčiau, jei reikėtų keisti pačią kompiuterio mechaniką, bet čia tik užrašai. Aš suprantu, dabar galima klijuoti lipdukus, bet kodėl pirkėjas turi papildomai pirkti lipdukus, jei turi teisę gauti jam pritaikytą prekę. Tai tolygu ant išėjimo užklijuoti lipduką „įėjimas“, o žmogus jau pats turi prisiminti, kur iš tiesų yra kas.“

Siūlo klijuoti lipdukus

Pasiteiravome Elektronikos platintojų asociacijos direktoriaus Manto Varaškos, nejau tikrai įsigyti kompiuterį su lietuviška klaviatūra neįmanoma? „Taip, didžioji dalis ypač originalių nešiojamųjų kompiuterių neturi lietuviškų simbolių klaviatūros. Nepriklausomai nuo to, ar platintojas yra mūsų narys, jo nesaisto pareiga pardavinėti kompiuterius su lietuviška klaviatūra. Taip yra todėl, jog tiesiogiai importuojama IT technika nėra kuriama specialiai Lietuvos rinkai, kuri yra per maža atskiriems produktams. Lietuviškus rašmenis turi kai kurie nešiojamieji kompiuteriai, kurie surenkami Lietuvoje ir nėra originalūs“, - atsako direktorius.

Beje, tarsi tokia situacija būtų visiškai normali, M.Varaška mano, jei lietuviška klaviatūra nešiojamajame kompiuteryje yra esminis poreikis, tokio tipo prekių reikėtų ieškoti internete. Ir čia dar auksiniai patarimai nesibaigė. Asociacijos vadovas turi ir dar kelis: „Kitas variantas - ant klavišų klijuoti lipdukus. Dar vienas būdas - prie nešiojamojo kompiuterio prijungti stalo kompiuterio lietuvišką klaviatūrą.“

Kęstutis SKREBYS, VIII Vyriausybės valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras:

Situacija nėra normali, ir ne tik nešiojamųjų kompiuterių su lietuviška klaviatūra įsigyti sunku, bet ir stacionarios klaviatūros dažniausiai būna be lietuviškų simbolių. Žinoma, galime manyti, jog tai tėra vaikiška problema, bet sakoma, kad velnias slypi smulkmenose. Juk įmanoma mažmeninės prekybos taisyklėse ar kitoje reikalingoje vietoje įrašyti papildomą funkciją ir įpareigoti pardavėją, kad būtų pasirūpinta lietuviškais simboliais. Tegu kad ir pardavėjas pasirūpina lipdukais ant klaviatūros su lietuviškomis raidėmis. Niekam tai nesukeltų didelio vargo, o papildomai ir nekainuotų.

Tokia situacija tiesiog atskleidžia valstybės požiūrį. Akivaizdu, kad valstybės pareigūnams ar politikams, prižiūrintiems šią sritį, ši problema atrodo neverta dėmesio. Kai situaciją galima išspręsti be didelių pastangų ir lėšų, tuomet tai ne kas kita kaip požiūrio klausimas.

Gal iš pirmo žvilgsnio ši problema ir atrodo nedidelė, tačiau kai susimąstai, kad ir kur pažiūrėsi mūsų valstybėje, daugelyje situacijų mes nepakankamai save gerbiame ir vertiname, todėl, palyginti su kitomis senosios Europos valstybėmis, daug kur pralaimime. Nori nenori padarai išvadą, jog politikams situacija tiesiog nerūpi arba jie nesupranta valstybingumo reikšmės.

Juk pražiūrint šias smulkmenas kyla rimtų ir didelių problemų. Kai nuolat kalbama apie prastą mūsų rašybą, nereikia pamiršti, jog jei kasdien naudojamas kompiuteris neturi lietuviškų simbolių ant klaviatūros, daugelis vartotojų jų ir nenaudos. Dabartinė situacija blogina visuotinį rašymą kompiuteriu lietuvių kalba. O kaip žmogus rašo, taip jis ir mąsto. Atrodo, kad politikams lietuvių kalba nėra vertybė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“