5 nuotr.Seimo opozicijai priklausantys ir į Europos reikalų komiteto sudėtį įeinantys parlamentarai abejoja, ar valdančiųjų konservatorių remiama iniciatyva keisti susiformavusią atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką yra įgyvendinama teisėtai ir sąžiningai. Penki opozicijai priklausantys komiteto nariai šį klausimą apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Politikai įtaria, kad konservatoriai tikslo, jog į Lietuvos atstovavimą tam tikrais klausimais EVT ilgainiui galėtų įsijungti ir premjerė Ingrida Šimonytė, siekia ne tik pažeidžiant Seime numatytas procedūras, tačiau ir gudraujant bei žeminant parlamentarus. Maža to, Seimo etikos sargams išsiųstą prašymą pasirašęs socialdemokratas Gintautas Paluckas piktinasi ir tuo, kad konservatoriai trintis su prezidentūra keliantį atstovavimo EVT klausimą bando išspręsti ne tik ignoruojant Seimo statutą, tačiau ir opozicijos atstovus paverčiant „konflikto įkaitais".
Penkiems konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės vadovaujamo Europos reikalų komiteto nariams įtarimų sukėlė pastarąją savaitę priimtas sprendimas, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, tačiau teiks ir rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo.
Tokia korekcija priimta po Europos reikalų komiteto prašymu Užsienio reikalų ministerijos parengtos pažymos, kurioje, konservatorių manymu, teigiama, kad jau dabar valdančiųjų rankose yra visi instrumentai neleisti vien tik prezidentui Gitanui Nausėdai EVT atstovauti Lietuvai. Taigi, nors kai kurie konservatoriai tokį sprendimą traktavo kaip konstitucinių galių komitetui grąžinimą, opozicijai priklausantys parlamentarai tvirtina, kad šis sprendimas ne tik neteisėtas, tačiau priimtas gudraujant ir sąmoningai vengiant diskusijų.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijai dedikuotame prašyme opozicijos parlamentarai rašo, kad kovo 24 d. vykusiame bendrame uždarame komiteto ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje buvo apsvarstyti du klausimai: anksčiau vykusi ministro ataskaita apie ES Bendrųjų reikalų tarybos vaizdo konferenciją bei Lietuvos pozicijų pristatymas prieš kovo 25-26 d. vyksiančią EVT. Kaip rašte teigia parlamentarai, komitetų posėdyje abiem klausimams buvo pritarta bendru sutarimu.
Tačiau Seimo nariai aiškina nustebę žiniasklaidoje pamatę informaciją, kad tame pačiame posėdyje nuspręsta, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, tačiau teiks ir rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai.
„Bendro posėdžio dalyviai nebuvo informuoti, kad kažkoks sprendimas dėl komitetų kompetencijos išplėtimo ir naujos praktikos yra priimtas. Apie siūlomą sprendimą nebuvo galima suprasti ir iš skelbiamos posėdžio darbotvarkės", - rašoma kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją.
„Taip kartais nutinka komiteto posėdžiuose, kad kai kurie dalykai atsiranda protokoluose po posėdžio. Bet paprastai tai būna bendru sutarimu priimti ir jokių dviprasmybių nekeliantys dalykai", - „Eltai" sakė G.Paluckas.
Tuo metu R.Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina, kad opozicijos atstovų reiškiamas nepasitenkinimas yra nepagrįstas. Pasak jos, svarstant minėtą klausimą nebuvo procedūrinių pažeidimų.
„Aš nežinau kas galėjo būti pažeista, nes aš klausimą įgarsinau, paklausiau, ar nėra prieštaraujančių... Niekas nepasakė, kad tokių yra. Formuluotė, kokia buvo įgarsinta, tokia buvo ir suformuluota", - tikino politikė.
