respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Nelygybė ir tarp pensininkųnuotraukos (31)

2019 gegužės mėn. 31 d. 13:58:51
Justina GAFUROVA

Lietuvoje yra per 62 tūkst. pensininkų, kurių didžioji dalis priskiriama prie mažiausias pajamas šalyje gaunančių gyventojų. Bet pasirodo, kad ir tarp pensininkų įsigaliojo pajamų nelygybė: vieni neturėdami darbo priversti išeiti į išankstinę pensiją ir verstis už grašius, kiti - pensiją net atsideda. Statistika tikina, kad daugėja dirbančių pensininkų, nors pensininkų atstovai nesutinka - dažnas, sulaukęs pensinio amžiaus, iš darbo išprašomas.

×
nuotr. 5 nuotr.
„Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

 

Vakar „Sodra“ pristatė šių metų pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalgą. Joje daugiausia dėmesio skirta mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Skaičiai rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, siekė 1202 eurus. Įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, tai yra 88 eurais, arba 8 proc., daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc., augimas lėtėjo, tačiau pastarąjį 2018 m. pirmo ketvirčio pajamų augimą galėjo paveikti tuo metu įvestos socialinio draudimo įmokų „grindys“, paskatinusios dalį darbdavių kilstelėti atlyginimus bent iki minimalios mėnesio algos (MMA).

„Šiais metais reikšmingos įtakos pajamų augimui turėjo padidėjusi minimali mėnesinė alga, nes 60 proc. gyventojų, uždirbančių mažiau nei MMA, alga didėjo bent 10 proc. Bendrai ne mažesnį nei 10 proc. pajamų augimą galėjo pajusti beveik pusė visų dirbančiųjų“, - sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Zitikytė.

Prie mažiausias pajamas gaunančių gyventojų priskiriami senatvės pensijų gavėjai. „Sodros“ duomenimis, apie ketvirtadalis nuo 60 iki 70 metų pensininkų vis dar dirba. Pensinio amžiaus sulaukusių ir dirbančių senjorų vidutinis darbo užmokestis šiandien siekia apie 841 eurą neatskaičius mokesčių. Kasmet dirbančių pensininkų tik daugėja.

Nors atrodo paradoksalu, ilgiau darbo rinkoje išlieka tie pensininkai, kurie jau turi sukaupę būtinąjį stažą - iš jų darbo rinkoje lieka apie 60 proc., nors vidutinė jų pensija šiai dienai viršija 400 eurų. Kitokia situacija tų senjorų, kurie būtinojo stažo nesukaupė. Neturint jo, vidutinė senatvės pensija yra kone perpus mažesnė ir nesiekia 200 eurų, tačiau iš tokių pensininkų dirba tik 10 proc.

„Viena iš šio reiškinio priežasčių - darbo rinkos poreikiai. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams“, - pastebi K.Zitikytė.

Vertinant pensininkų gaunamas pajamas, galima pastebėti tam tikrą nelygybę.

Viena dalis gyventojų, praradusių darbą ir pajamas likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus, renkasi išankstinę pensiją. Paaiškėja kodėl - daugiau nei pusė išankstinės pensijos gavėjų metus iki prašymo mokėti išankstinę pensiją neturėjo draudžiamųjų pajamų. Kitų pajamos buvo labai mažos. Pasirinkimas išeiti į išankstinę pensiją - nelengvas, mat visą likusį gyvenimą reikės tenkintis mažesnėmis pajamomis.

Šiemet vidutinė išankstinė pensija - 250 eurų ir yra 30 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija. Lietuvoje šiuo metu yra apie 6200 žmonių, pasirinkusių tokį planą.

Pasak K.Zitikytės, šios tendencijos leidžia manyti, jog laikas ruoštis vyresnių žmonių integracijai į darbo rinką: „Senėjant visuomenei ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, darbo rinka turės prisitaikyti prie vyresnių dirbančiųjų, o vyresnių žmonių užimtumo didinimas yra vienas iš būdų mažinti atskirtį. Tačiau reikia sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, pritaikyti darbo vietas visoms amžiaus grupėms, plėtoti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybes ir remti aktyvų ir sveiką senėjimą“, - sako K.Zitikytė.

Situaciją komentuoja Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus bendrijos pirmininkė Vilija TŪRIENĖ:

Labai daug pensininkų Lietuvoje norėtų dirbti, tačiau realybė tokia, jog retam kuriam pavyksta. Daugelis dirbančiųjų - tie, kurie taip ir nepaliko darbo vietos. Jeigu pavyksta. Nes vos sukakus pensijiniam amžiui, dažnai žmonės išmetami iš darbų, prašant užleisti vietą jaunesniam. Tai patiria daugelis dirbančių pensininkų. Išėjus iš darbo rinkos, sugrįžti į ją pensininkams labai sunku. Darbdavys pasirinks geriau jaunesnį, nei pensinio amžiaus darbuotoją. Nors turime atvejų, kai pensininkai kuo puikiausiai dirba draudimo kompanijose, biuruose.

Žinoma, ne visi turi sveikatos dirbti, o ir darbo ieško dažniausiai tie, kuriems trūksta lėšų pragyvenimui.

Man liūdna matyti, kai senos močiutės, kurioms jau ir judėti sunku, už grašius dirba valytojomis, o seneliai - kiemsargiais. Patikėkite, toks darbas ne visiems. Ne tik todėl, kad jis fiziškai sudėtingas, kartais - ir morališkai. Buvusiam inteligentui, kuris visą gyvenimą dirbo gerai apmokamą darbą, imtis kiemsargio ar langų valytojo pareigų neleidžia orumas. Išėjimas į pensiją būnant darbingam, daugeliui yra psichologinė trauma. Šalia to gavus tokį darbo pasiūlymą, žmogus jaučiasi nuvertinamas, žeminamas.

Užsienyje apie 30-35 proc. pensininkų dirba, o Lietuvoje procentas daug mažesnis. Tai rodo, kad mūsų valstybėje šiuo klausimu nėra dirbama.

Mūsų sąjungoje yra vienas narys, kuriam greitai sukaks 70 metų. Pagal profesiją gydytojas grįžo iš užsienio ir šiandien turi įsteigęs savo valymo įmonę. Turi darbo sau, kitus įdarbino, puikiai gyvena ir visai neseniai vedė. Džiugu matyti tokius pavyzdžius. Deja, kol kas tai išimtis iš taisyklės. Nepakanka pasakyti, jog pensininkui reikia persikvalifikuoti, kaip dabar siūloma. Žinote, jeigu 70-ies metų žmogus persikvalifikuotų į elektriką, aš ir pati nelabai tokiu elektriku pasitikėčiau. Tam reikia problemą spręsti kompleksiškai valstybiniu lygiu.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (31)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate prezidento G. Nausėdos 100 dienų darbą?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +13 C

 +11 +12 C

 

+10 +11 C

+17 +19 C

+12 +14 C

 

 +15 +17 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1007 PLN - 4.2956
RUB - 70.9456 CHF - 1.0977
GBP - 0.8706 NOK - 10.0653